JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai per kelias dienas pakeitė Azijos saugumo darbotvarkę. Sumažintos bendros JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos bei lėšų ir pajėgų perkėlimas iš Azijos į Artimuosius Rytus kelia vis daugiau klausimų, ar Vašingtonas nepamažu atsitraukia iš regiono, kuriame vis labiau dominuoja Kinija.
Tai ypač neramina sąjungininkus, kurie dešimtmečius rėmėsi JAV saugumo garantijomis prieš Kiniją ir Šiaurės Korėją.
„Posūkio į Aziją“ pažadai ir realybė
Dar Baracko Obamos laikais JAV deklaravo vadinamąjį posūkį į Aziją. Tikslas buvo perorientuoti dėmesį nuo Artimųjų Rytų ir Europos į Rytų Aziją, siekiant atsverti augančią Kinijos karinę ir ekonominę galią.
Tačiau karai Sirijoje, Irake ir Libijoje, taip pat nesėkmingai baigtos prekybos iniciatyvos, tokios kaip Ramiojo vandenyno partnerystė, neleido visiškai įgyvendinti ambicijų. Joe Bideno administracija vėl stiprino ryšius su Japonija, Pietų Korėja, Filipinais ir Australija, bet karai Ukrainoje ir Gazoje vėl išskaidė JAV dėmesį.
Trumpo posūkis nuo Kinijos
Grįžęs į Baltuosius rūmus, Trumpas pasirinko griežtą toną Kinijos atžvilgiu ir paskyrė žinomus Kinijos kritikus į svarbias pareigas. Iš jų buvo tikimasi kursą nukreipti į aiškesnį Kinijos atgrasymą ir pajėgų stiprinimą Azijoje.
Tačiau praktikoje JAV politika tapo labiau prieštaringa. Po trumpo prekybos karo Trumpas siekė susitarimų su Pekinu, viešai gyrė Xi Jinpingą ir vengė vadinti Kiniją pagrindiniu JAV strateginiu priešininku. Be to, buvo leista didžiosioms technologijų kompanijoms tiekti pažangius lustus Kinijos rinkai mainais į dalį pajamų JAV biudžetui.
Sąjungininkų nerimas dėl saugumo
Naujausias signalas – sprendimas perkelti lėktuvnešį USS „George Washington“ iš Vakarų Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, siekiant sustiprinti spaudimą Iranui. Tai reiškia, kad JAV laikinai neturi nė vieno lėktuvnešio Azijos–Ramiojo vandenyno regione, kur didėja Kinijos karinis aktyvumas.
Kartu nuspręsta smarkiai sumažinti JAV ir Pietų Korėjos pratybas. Pasak Trumpo, didelio masto mokymai siunčia „visiškai netinkamą ir priešišką signalą“ Šiaurės Korėjai ir esą nereikalingai provokuoja Kim Jong Uną.
Pietų Korėja tai vertina visiškai kitaip. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja padidino raketų bandymų skaičių, glaudžiau bendradarbiauja su Rusija, stiprina branduolinį arsenalą ir, pasak Vakarų žvalgybos, per karą Ukrainoje įgijo kovinės patirties.
Azija ieško alternatyvų
Dalis regiono valstybių vis dar stengiasi išlaikyti gerus asmeninius santykius su Trumpu, tačiau kartu vis aktyviau investuoja į savo gynybą ir alternatyvius saugumo tinklus. Japonija didina gynybos biudžetą, stiprina ryšius su Pietų Korėja ir Filipinais bei neoficialiai artėja prie Taivano.
Vis dažniau abejojama ne tik dėl JAV pajėgumų vienu metu kariauti Artimuosiuose Rytuose ir atgrasyti Kiniją, bet ir dėl pačios Trumpo užsienio politikos nenuoseklumo. Sąjungininkams sunku planuoti, kai vieną mėnesį jie vadinami pavyzdiniais partneriais, o kitą – spaudžiami prisidėti prie JAV karų kituose regionuose.
Azijos valstybės vis dažniau svarsto scenarijų, kad JAV karinis buvimas ilgainiui gali mažėti. Tai skatina jas savarankiškiau rūpintis savo saugumu, labiau koordinuotis tarpusavyje ir ruoštis pasauliui, kuriame Vašingtonas nebėra savaime suprantamas regiono saugumo garantas.
