Buvusiam koncerno „MG Baltic“, dabar veikiančio pavadinimu „MG Grupė“, viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui teks ir toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas rugpjūčio 20 dieną atmetė jo skundą dėl lygtinio paleidimo.
Tai jau antras kartas šiais metais, kai už korupcinius nusikaltimus nuteistam buvusiam verslo grupės vadovui nepavyko pasiekti, kad likusi bausmės dalis būtų atliekama laisvėje. Naujausias teismo sprendimas yra galutinis ir jo apskųsti nebegalima.
Nors įkalinimo įstaigoje R. Kurlianskio elgesys vertinamas palankiai, teismui to nepakako. Viena svarbiausių priežasčių – požiūris į nusikaltimus, už kuriuos buvo paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas pasigedo kritiškesnio savo veiksmų vertinimo
Nagrinėjant galimybę R. Kurlianskį paleisti anksčiau laiko buvo vertinamas ne vien jo elgesys kalėjime. Daug dėmesio skirta tam, kaip nuteistasis šiuo metu vertina savo ankstesnius veiksmus ir jų pasekmes.
Teismo vertinimu, R. Kurlianskis vis dar nėra pakankamai kritiškas padarytiems korupciniams nusikaltimams. Pastebėta, kad dalį savo veiksmų jis linkęs aiškinti kaip tuo metu buvusią įprastą praktiką bei menkinti asmeninę atsakomybę.
Taip pat konstatuota, kad dar nėra pakankamai suvokiama korupcinių nusikaltimų žala visuomenei ir pasitikėjimui valstybės institucijomis. Dėl šių aplinkybių nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčiai kol kas nelaikomi pakankamais lygtiniam paleidimui.
Sutiko net dėvėti apykoję
Siekdamas anksčiau palikti įkalinimo įstaigą, R. Kurlianskis sutiko su intensyvia priežiūra. Tai reikštų, kad išėjęs į laisvę jis turėtų dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę – apykoję.
Tačiau net tokia sąlyga teismo pozicijos nepakeitė. Vertinant galimybę žmogų paleisti lygtinai, atsižvelgiama į daugiau aplinkybių nei vien galimybę kontroliuoti jo buvimo vietą.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu laikoma žema. Be to, bausmę atliekantis R. Kurlianskis dirba, neturi drausminių nuobaudų ir už tinkamą elgesį yra sulaukęs paskatinimų.
Jis taip pat palaiko ryšius su šeimos nariais bei dalyvauja resocializacijos procese. Vis dėlto teismas nusprendė, kad šių teigiamų aplinkybių dar neužtenka konstatuoti, jog tolesni pokyčiai gali vykti žmogaus neizoliuojant nuo visuomenės.
Iki bausmės pabaigos – daugiau nei dveji metai
Priimant sprendimą atsižvelgta ir į likusią bausmės dalį. R. Kurlianskiui dar liko atlikti kiek daugiau nei dvejus metus laisvės atėmimo bausmės, kurios pabaiga numatyta 2029 metų gegužę.
Jis buvo nuteistas už penkias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su papirkimu ir prekyba poveikiu. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimai buvo padaryti sąmoningai, einant vadovaujamas pareigas ir siekiant palankių politinių sprendimų.
Įvertinus aplinkybių visumą konstatuota, kad R. Kurlianskio elgesyje matomi teigiami pokyčiai. Tačiau jo resocializacijos procesas dar nelaikomas baigtu, todėl pagrindo lygtiniam paleidimui šiuo metu nenustatyta.
Nelaisvėje praleido beveik trejus metus
Naujausias sprendimas priimtas išnagrinėjus skundą dėl liepos pabaigoje paskelbtos Kauno apylinkės teismo nutarties. Pastarajam teismui savo ruožtu buvo apskųstas Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo.
Šiuo metu R. Kurlianskis bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Jam paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pusę nuteistasis jau yra atlikęs.
2026 metų lapkritį sukaks treji metai nuo jo įkalinimo pradžios. Dar praėjusių metų gruodį Lygtinio paleidimo komisija buvo nusprendusi, kad pagrindo anksčiau išleisti nuteistąjį į laisvę nėra.
Tąkart akcentuota, kad penki nusikaltimai buvo sunkūs, tyčiniai ir sistemingi. Taip pat vertinta jų visuomenei padaryta žala bei neigiamas poveikis pasitikėjimui svarbiomis valstybės institucijomis.
Anksčiau į laisvę neišleisti ir kiti bylos nuteistieji
Toje pačioje politinės korupcijos byloje laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos ir buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui bei Vytautui Gapšiui. Jiems taip pat nepavyko pasiekti lygtinio paleidimo.
2023 metų lapkritį R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys patys atvyko į policiją. Iš ten nuteistieji buvo išvežti atlikti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių į Kauną.
Politikų ir tuomečio „MG Baltic“ viceprezidento ryšiai tapo viena svarbiausių didelio atgarsio sulaukusios politinės korupcijos bylos dalių. Teismai nustatė, kad susitikimai nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai.
Konstatuota, kad jie vyko sistemingai ir buvo siejami su tuo metu Seime, valstybės ar savivaldybių institucijose sprendžiamais koncernui reikšmingais politiniais klausimais. Nemažą dalį susitikimų inicijavo R. Kurlianskis.
Kyšiai buvo slepiami po kitomis finansinėmis operacijomis
Byloje nustatyta, kad politikams ir politinėms partijoms už verslo grupei palankius sprendimus skirta nauda buvo maskuojama. Tam buvo pasitelkiama parama juridiniams asmenims bei politinei reklamai taikomos nuolaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniame sprendime konstatavo, kad nusikalstama veikla turėjo gerokai platesnių pasekmių nei santykiai tarp atskirų verslo ir politikos atstovų.
Teismo vertinimu, tokiais veiksmais buvo daroma įtaka valstybės ekonomikai ir sąžiningai konkurencijai, taip pat neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas bei valstybės valdymas.
Nustatyta, kad „MG Baltic“ pasirinkta veikimo strategija apėmė ryšių palaikymą su politinių partijų vadovais ir kitais jų atstovais. Susitikimų metu buvo tiesiogiai arba netiesiogiai kalbama apie galimą finansinę paramą.
Ieškota būdų apeiti pasikeitusias taisykles
Situacija nepasikeitė ir įstatymais juridiniams asmenims uždraudus finansiškai remti politines partijas. Bylos duomenimis, buvo ieškoma kitų būdų, kaip suteikti finansinę naudą ir pasiekti susitarimus su politinių jėgų atstovais.
Tam buvo naudojamos įvairios schemos. Pinigai ne visais atvejais keliaudavo tiesiogiai partijoms – buvo pasitelkiami kiti juridiniai asmenys, kuriami tarpusavio finansiniai ryšiai ir sandoriai.
Teismai nustatė ir fiktyvių santykių atvejų. Tokiais būdais buvo siekiama paslėpti tikrąjį pinigų ar kitokios naudos judėjimą, galutinį naudos gavėją bei tikrąją lėšų paskirtį.
„MG Baltic“ turėjo ir savo valdomų žiniasklaidos priemonių. Galutiniame teismo sprendime vertinta, kad finansiniai ryšiai, kontaktai su politikais bei turimos žiniasklaidos priemonės sudarė galimybes daryti įtaką politiniams sprendimams.
Pinigai perduoti prie Seimo stovėjusiame automobilyje
Vienas geriausiai žinomų šios bylos epizodų įvyko 2016 metų gegužės 10 dieną. Bylos duomenimis, R. Kurlianskis tuomet perdavė didelę pinigų sumą E. Masiuliui.
Pinigai perduoti automobilyje, kuris tuo metu stovėjo automobilių aikštelėje prie Seimo. Jie buvo paslėpti alkoholio butelio dėžutėje – šis epizodas vėliau tapo vienu plačiausiai aptartų visos politinės korupcijos bylos momentų.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo byloje nagrinėtų įvykių, jų pasekmės nuteistiesiems dar nesibaigė. Naujausias Kauno apygardos teismo sprendimas reiškia, kad R. Kurlianskis kol kas lieka įkalinimo įstaigoje.
Nors jo elgesys atliekant bausmę vertinamas teigiamai, šį kartą svarbesniu veiksniu tapo požiūris į padarytus nusikaltimus. Teismo vertinimu, tam, kad būtų galima svarstyti gyvenimą laisvėje anksčiau nustatyto termino, vien pavyzdingo elgesio kalėjime dar nepakanka.
