Po Antrojo pasaulinio karo susikūrusi taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka, ilgą laiką rėmusis JAV galia ir saugumo garantijomis, sparčiai byra. Vis dažniau kalbama, kad Donaldo Trumpo „pirmiausia Amerika“ politika ir platesni geopolitiniai pokyčiai stumia pasaulį į laikotarpį, kuriam trūksta aiškių taisyklių ir patikimų institucijų.
Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde neseniai perspėjo, jog Europos konkurencingumas silpsta, o viena pagrindinių priežasčių – Amerikos atsitraukimas nuo taisyklėmis grindžiamos pasaulio tvarkos. Anot jos, didėjančios įtampos ir priklausomybė nuo kelių strateginių mazgų kelia rimtą grėsmę Europos saugumui ir ekonomikai.
Pasaulio tvarka be aiškių taisyklių
Europos užsienio santykių tarybos vadovas Markas Leonardas primena, kad, Henryjaus Kissingerio požiūriu, pasaulio tvarka remiasi dviem atramomis: bendromis taisyklėmis ir jėgų pusiausvyra, galinčia tas taisykles užtikrinti. Šaltajame kare šią pusiausvyrą kūrė JAV ir Sovietų Sąjunga, vėliau – vienašalė JAV galia.
Šiandien, anot eksperto, turime nebe sutrikusią tvarką, o „netvarką“, kai nėra net sutarimo dėl taisyklių. „Taisyklės jau kurį laiką buvo ginčijamos Rusijos, Kinijos ir kitų valstybių, o D. Trumpo laikais pati Amerika pradėjo revoliuciją prieš šią tvarką“, – teigia M. Leonardas.
Jis atkreipia dėmesį, kad JAV vis dažniau elgiasi selektyviai: grasina atšaukti saugumo įsipareigojimus Pietų Korėjai, spaudžia NATO sąjungininkes ir akcentuoja, jog gynyba Europai ar Azijai esą pernelyg brangiai kainuoja amerikiečiams.
Fragmentacija, užkratas ir „smaugimas“
M. Leonardo vertinimu, dabartinę fazę geriausiai apibūdina trys procesai: fragmentacija, užkratas ir geopolitinis „smaugimas“. Fragmentacija reiškia, kad vietoje vieno bendro taisyklių rinkinio formuojasi keli konkuruojantys režimai, kuriuose JAV, Kinija, Rusija ir regioninės galios bando primesti savo žaidimo taisykles.
Užkratas matomas ten, kur lokalūs konfliktai akimirksniu tampa globaliomis krizėmis. Pavyzdžiui, įtampos Persijos įlankoje veikia naftos kainas, infliaciją ir maisto saugumą visame pasaulyje, o karas Ukrainoje sukrėtė energijos ir grūdų tiekimo grandines Europoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Dar pavojingesnis, anot eksperto, yra tarpusavio priklausomybių „smaugimas“. Energetika, prekyba ir technologijos vis atviriau naudojamos kaip spaudimo priemonės: Rusija riboja dujų tiekimą, Iranas grasina Hormūzo sąsiauriu, JAV riboja lustų eksportą Kinijai, o Vakarai baiminasi dėl priklausomybės nuo kiniškos telekomunikacijų ir skaitmeninės infrastruktūros.
Daugiau branduolinių valstybių ir technologinė priklausomybė
Silpnėjant pasitikėjimui JAV saugumo garantijomis, M. Leonardas prognozuoja branduolinio ginklo plitimo riziką. Apie tai vis dažniau diskutuojama Pietų Korėjoje, Japonijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kurios ilgus dešimtmečius rėmėsi amerikietišku „branduoliniu skėčiu“.
Kitas frontas – technologijos. Dirbtinio intelekto ir lustų srityse dominuoja JAV ir Kinija, o Europa tapo priklausoma nuo abiejų. „Kai viena valstybė gali per vieną sprendimą atjungti prieigą prie pažangių technologijų, priklausomybė virsta rizika ir politiniu ginklu“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak M. Leonardo, artimiausiais metais pasaulis greičiausiai gyvens ne naujoje tvarkoje, o ilgame tarpsnyje be aiškių taisyklių. Valstybės bandys mažinti priklausomybes, kurti regioninius blokų aljansus ir ieškoti kelių, kaip apsisaugoti nuo politinio bei ekonominio šantažo.
