Dirbtinis intelektas žadamas kaip naujoji produktyvumo revoliucija, tačiau daugelyje organizacijų jo diegimas kol kas atrodo chaotiškas. Nors į technologijas jau investuota šimtai milijardų eurų, realūs pokyčiai darbo vietose dažnai apsiriboja pavieniais eksperimentais.
Analitikai skaičiuoja, kad šiemet dirbtinis intelektas sudaro apie 40 proc. Jungtinių Valstijų bendrojo vidaus produkto augimo, o daugiau kaip 75 proc. įmonių bent vienoje funkcijoje jau naudoja generatyvinį DI. Tačiau tai dar nereiškia sistemingo proveržio.
Pažadai ataskaitose ir pilkos realijos
„Financial Times“ atlikta S&P 500 bendrovių ataskaitų analizė atskleidė ryškų skirtumą tarp žodžių ir darbų. Pajamų ataskaitose vadovai entuziastingai kalba apie „sprogstamą“ inovacijų bangą ir milžiniškus našumo šuolius.
Tačiau privalomose reguliacinėse ataskaitose detalūs pavyzdžiai, kaip iš tiesų naudojamas DI, pasirodo itin reti. Dažniau akcentuojamos rizikos – nuo klaidų ir šališkumo iki duomenų saugumo ir reputacijos žalos.
Simboliška, kad tokie gigantai kaip „Coca-Cola“ viešai giriasi transformuojantys verslą su generatyviniu DI, o konkrečiu pavyzdžiu įvardija tik skaitmeninės kalėdinės reklamos kūrimą. Tai leidžia manyti, kad nemaža dalis projektų dar yra demonstraciniai.
Trūksta ne technologijų, o įgūdžių
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia kliūtis – ne pati technologija, o žmonių gebėjimas ją prasmingai naudoti. MIT tyrėjai nustatė, kad apie 95 proc. generatyvinio DI pilotinių projektų darbo vietose žlugo.
„Daugelis organizacijų elgiasi taip, tarsi turėdamos išmanųjį telefoną naudotų jį tik skambinti ir rašyti žinutes“, – sakė „Multiverse“ vadovas Euanas Blairas, pabrėždamas, kad be nuoseklaus mokymo didžioji DI vertė lieka neišnaudota.
Jo teigimu, ten, kur investuojama į darbuotojų mokymą, rezultatai akivaizdūs: finansų komandos sąskaitas gali apdoroti perpus greičiau ir su dvigubai mažiau klaidų, o programavimo komandos kai kuriais atvejais spartina kodo kūrimą apie 75 proc.
Vadovų užduotis – parodyti prasmę
„Google“ mokymų padalinio Grow with Google vadovė Amanda Brophy pabrėžia, kad vien programėlės ar platformos įdiegimo nepakanka. Darbuotojams reikia aiškiai parodyti, kaip DI gali pagelbėti būtent jų kasdieniame darbe.
„Didžiausias lūžis įvyksta tada, kai rinkodaros specialistas pamato, kad DI padeda jam kurti tekstus, o klientų aptarnavimo darbuotojas – kad gali greičiau rengti atsakymus klientams“, – sakė ji.
Bendrovės „Cisco“ Jungtinės Karalystės ir Airijos vadovė Sarah Walker priduria, kad vadovai turi demonstruoti pavyzdį ir patys aktyviai naudoti DI įrankius. Tik tuomet komandos pradeda pasitikėti nauja technologija ir mato, kad tai nėra grėsmė jų darbo vietai.
Ekspertai sutaria, kad dabartinis etapas primena ankstyvąsias interneto dienas. Bus ir burbulų, ir nusivylimų, tačiau ilgainiui išliks tik tie DI sprendimai, kurie realiai padeda žmonėms dirbti greičiau, tiksliau ir kūrybiškiau.
