Lietuvai investuoti dešimtis ar net šimtą milijonų eurų į finansinių sunkumų patiriančią Latvijos oro bendrovę „airBaltic“ šiuo metu nebūtų racionalu. Tokios pozicijos laikosi susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ministras neslepia, kad galimybė Lietuvai tapti „airBaltic“ akcininke galėtų būti patraukli simboliškai. Vis dėlto valstybės finansiniai prioritetai, jo vertinimu, šiuo metu yra visai kitur.
Latvijos oro bendrovei papildomo kapitalo reikia jau artimiausiu metu. Prognozuojama, kad 2026 metų žiemos sezono veiklai finansuoti gali prireikti dar 100–150 milijonų eurų.
Investiciją į „airBaltic“ vadina neracionalia
J. Taminskas trečiadienį žurnalistams sakė nematantis pagrindo Lietuvai didelę pinigų sumą skirti Latvijos nacionalinės oro bendrovės akcijoms įsigyti.
Pasak ministro, valstybės lėšų reikia gynybai, kelių infrastruktūrai, darbuotojų atlyginimams, mokykloms ir gydymo įstaigoms. Dėl to investicija į oro bendrovę turėtų konkuruoti su kitais svarbiais valstybės poreikiais.
„Investuoti į „airBaltic“ tikrai nėra racionalu. Nėra verslo planas Lietuvai dešimtis ar šimtą milijonų investuoti, kai mums reikia kitur tas lėšas padėti“, – sakė J. Taminskas.
Susisiekimo ministras tokią investiciją pavadino labiau emociniu nei ekonomiškai pagrįstu sprendimu. Jo žodžiais, malonu būtų sakyti, kad Lietuva yra bendrovės dalininkė ar matyti Lietuvos vėliavą ant lėktuvo, tačiau už tai tektų nemažai sumokėti.
„Mokėti šiai dienai tokius pinigus už emociją, aš manau, nėra teisinga“, – pabrėžė ministras.
Skrydžių mažinimo nesieja su finansinėmis problemomis
Pastaruoju metu dėmesio sulaukė ir „airBaltic“ sprendimai koreguoti skrydžių iš Lietuvos tvarkaraštį. Tačiau J. Taminskas nemano, kad tokius pokyčius reikėtų tiesiogiai sieti su oro bendrovės finansine padėtimi.
Jo teigimu, oro linijos reguliariai keičia maršrutus pagal sezoną, keleivių srautus ir skrydžių užimtumą. Panašiai savo tvarkaraščius koreguoja bendrovės „Wizz Air“, „Ryanair“, LOT bei kiti vežėjai.
Kaip pavyzdį ministras pateikė „airBaltic“ sprendimą žiemos sezonu atsisakyti skrydžio į Berlyną. Tuo pat metu bendrovė atidarė kitą maršrutą į Šveicariją, kur žiemą išauga keliautojų srautai dėl slidinėjimo sezono.
J. Taminsko vertinimu, atskirų maršrutų atsisakymas savaime nerodo, kad bendrovė traukiasi iš Lietuvos ar dėl finansinių sunkumų smarkiai mažina savo veiklą šalyje.
Lietuva nenori priklausyti nuo vienos oro bendrovės
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad Lietuvos aviacijos strategija neturėtų būti paremta viena bendrove. Didesnis skirtingų vežėjų skaičius mažina riziką, kad vienai oro linijų bendrovei pasitraukus būtų prarastos svarbios kryptys.
„Negalima turėti vienos kompanijos ir ant vienos kompanijos viską pastatyti“, – teigė J. Taminskas.
Pasak jo, finansinės ar geopolitinės problemos gali netikėtai paveikti bet kurią oro bendrovę. Todėl Lietuvai naudinga, kad šalies oro uostuose dirba „Finnair“, LOT, „Ryanair“, „Wizz Air“ ir kiti vežėjai.
Tokiu atveju vienai bendrovei atsisakius tam tikros krypties atsiranda didesnė tikimybė, kad jos vietą užims konkurentas.
Ypatingą reikšmę ministras teikia susisiekimui su pagrindiniais Europos oro uostais, per kuriuos keleiviai gali tęsti keliones į kitas pasaulio šalis. J. Taminsko teigimu, Lietuva jungiamųjų skrydžių srityje užima geras pozicijas Europos Sąjungoje.
„airBaltic“ reikia iki 150 milijonų eurų
Lietuvos pozicija svarbi ir dėl pačios „airBaltic“ finansinės padėties. Bendrovė anksčiau kitų Baltijos valstybių vyriausybėms buvo pateikusi pasiūlymus įsigyti dalį jos akcijų.
Apie oro bendrovės padėtį su Latvijos atstovais ketina kalbėtis ir Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius, šią savaitę viešintis Rygoje.
„airBaltic“, įvertinusi 2025 metų finansinius rezultatus ir padėtį rinkoje, sustabdė planuotą viešą akcijų platinimą. Šis žingsnis šiuo metu nebelaikomas galimu bendrovės kapitalo šaltiniu 2026 metais.
Oro bendrovės metinėje ataskaitoje nurodoma, kad šiais metais tikimasi geresnių veiklos ir komercinių rezultatų. Nepaisant to, prognozuojamas neigiamas laisvas pinigų srautas.
Dabartiniais skaičiavimais, 2026 metų žiemos sezono veiklai finansuoti „airBaltic“ gali prireikti papildomos 100–150 milijonų eurų kapitalo injekcijos.
Latvija ieško būdų išsaugoti bendrovę
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas yra pareiškęs, kad „airBaltic“ nemokumas Latvijai būtų pats blogiausias scenarijus. Vyriausybė, pasak jo, sieks padėti bendrovei išsilaikyti.
Valstybės finansinis prisidėjimas neatmetamas, tačiau Latvijos premjeras kartu pabrėžė privačių investicijų būtinybę.
Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 44,337 milijono eurų nuostolių. Nors suma išlieka didelė, nuostoliai buvo 2,7 karto mažesni nei 2024 metais.
Bendrovės apyvarta tuo pačiu laikotarpiu augo. Ji padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 milijono eurų.
Lietuvos susisiekimo ministro pozicija kol kas aiški – užuot skyrus didelę valstybės pinigų sumą „airBaltic“ akcijoms, šaliai naudingiau išlaikyti skirtingų oro bendrovių konkurenciją ir kuo platesnį strategiškai svarbių skrydžių pasirinkimą.
