Naujosios Lietuvos oro uostų valdybos darbas dar neprasidėjo, tačiau vieno jos nario paskyrimas jau sukėlė politinių diskusijų. Klausimų kilo dėl Oleksandro Laneckij ankstesnės profesinės veiklos ir ryšių su Rusijos bei Baltarusijos rinkomis.
Dalis Seimo konservatorių viešai suabejojo, ar skiriant O. Laneckij buvo pakankamai įvertintos visos aplinkybės. Politikams klausimų sukėlė ir jo anksčiau rusiškai žiniasklaidai teikti komentarai aviacijos bei sankcijų temomis.
Pats O. Laneckij kaltinimus atmeta. Jis tvirtina nieko blogo nepadaręs, o ankstesnius viešus pasisakymus aiškina tuo metu turėta informacija ir savo, kaip nepriklausomo aviacijos eksperto, profesine veikla.
O. Laneckij: „Aš nepadariau nieko blogo“
Trečiadienį „LRT radijui“ O. Laneckij teigė esantis atviras dėl savo ankstesnės veiklos ir nematantis pagrindo jam viešai metamiems kaltinimams.
„Aš atviras, aš nepadariau nieko blogo. Aš niekada nedariau nieko blogo. Tie kaltinimai, kurie man mesti – aš niekada nereklamavau savo pagalbos Ukrainai ar dar kažko, nes mano kredo yra daryti gerą ir mesti tai į upę. Dievas mato, ką mes darome“, – sakė jis.
O. Laneckij taip pat tvirtino esantis gerai žinomas Lietuvos aviacijos sektoriuje. Pasak jo, šios srities atstovams žinoma tiek jo profesinė veikla, tiek pozicija dėl paramos Ukrainai.
Kritikos sulaukęs naujasis valdybos narys pabrėžia esantis ne politikas, bet nepriklausomas aviacijos ekspertas. Todėl, jo teigimu, ankstesni komentarai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jie buvo pateikti.
Klausimų sukėlė komentarai apie „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minske
Viešojoje erdvėje prisiminti ir O. Laneckij komentarai Baltarusijos opoziciniam leidiniui „Zerkalo“ apie 2021 metais Minske priverstinai nutupdytą oro linijų bendrovės „Ryanair“ lėktuvą.
O. Laneckij aiškina, kad jo tuometiniai pasisakymai buvo paremti 2022 metų pradžioje prieinama preliminaria Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos „ICAO“ ataskaita.
Pasak jo, tuo metu daugiau nei 50 puslapių dokumente buvo pateikti pirminiai techniniai faktai, tačiau tyrėjai dar neturėjo dalies vėliau paaiškėjusių svarbių įrodymų.
Tarp jų, kaip nurodo O. Laneckij, nebuvo ir Minsko skrydžių valdymo centro garso įrašų. Galutinė „ICAO“ ataskaita buvo paskelbta tik 2022 metų liepą.
„Atsukti laiką atgal ir lyginti 2022 metų sausį pateiktas pirmines įžvalgas su 2022 metų liepą paskelbtomis galutinėmis tarptautinio tyrimo išvadomis reiškia nepaisyti faktinės tyrimo chronologijos ir tuo metu turėtos informacijos“, – savo poziciją dėstė O. Laneckij.
Vėliau „ICAO“ išvados pasikeitė
Naujasis Lietuvos oro uostų valdybos narys atkreipė dėmesį, kad vėliau tyrėjams gavus papildomos informacijos ir įrodymų situacijos vertinimas tapo kitoks.
Galutinėje „ICAO“ ataskaitoje Baltarusijos režimo veiksmai buvo įvardyti kaip neteisėto kišimosi aktas. O. Laneckij tikina šios išvados nekvestionuojantis.
„Visada gyniau ir ginsiu tarptautinės aviacijos teisės principus bei Lietuvos saugumo interesus“, – teigė jis.
O. Laneckij vertinimu, dabar iš naujo analizuojant prieš kelerius metus jo išsakytas mintis pernelyg mažai dėmesio skiriama tam, kokia informacija tuo konkrečiu metu buvo prieinama ekspertams.
J. Taminskas paprašė papildomo VSD vertinimo
Viešai kilus abejonėms, susisiekimo ministras Juras Taminskas nusprendė dar kartą kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Ministro prašymu turi būti papildomai įvertintos naujai iškeltos aplinkybės.
„Seimo nariams socialiniuose tinkluose paskelbus apie galimas O. Laneckij verslo sąsajas bei galimus komentarus Rusijos žiniasklaidai, ministras nedelsiant kreipėsi į VSD skubos tvarka prašydamas papildomo naujų aplinkybių įvertinimo, jų pagrįstumo ir reikšmės nacionalinio saugumo interesams“, – nurodė Susisiekimo ministerija.
Ministerijos duomenimis, J. Taminskas telefonu kalbėjosi ir su VSD vadovu Remigijumi Bridikiu. Papildomo vertinimo tikimasi sulaukti artimiausiomis dienomis.
Ministras savo ruožtu pabrėžia, kad kandidatų nacionalinio saugumo patikrų pats neatlieka. Jo teigimu, tokia atsakomybė tenka įstatymuose numatytoms valstybės institucijoms, todėl dabar svarbu sulaukti oficialaus VSD atsakymo.
Pirminės patikros metu neigiamų vertinimų negauta
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad O. Laneckij į Lietuvos oro uostų valdybą paskirtas ne be išankstinės patikros. Prieš tvirtinant naujus valdybos narius dėl jų buvo kreiptasi į VSD.
Ministerijos teigimu, prieš patvirtinant naują valdybą iš VSD gautuose raštuose neigiamų vertinimų dėl O. Laneckij nebuvo. Dabar departamento prašoma įvertinti būtent naujai viešumoje pasirodžiusią informaciją.
Klausimus dėl O. Laneckij iškėlę Seimo konservatoriai savo ruožtu kreipėsi į VSD bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
Kreipimąsi pasirašė parlamentarai Giedrė Balčytytė, Laurynas Kasčiūnas ir Mindaugas Lingė. Jie prašo įvertinti, ar naujasis Lietuvos oro uostų valdybos narys atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus.
Politikams užkliuvo ankstesnė profesinė veikla
Konservatoriai nurodo radę viešai prieinamos informacijos apie O. Laneckij valdomos aviacijos konsultacijų bendrovės „Friendly Avia Support“ ankstesnę veiklą Baltarusijoje.
Politikų teigimu, bendrovė yra konsultavusi Baltarusijos valstybės institucijas aviacijos projektų ir pigių skrydžių klausimais. Klausimų keliama ir dėl ankstesnio O. Laneckij darbo bendrovėje „Linetech Aircraft Maintenance“.
Kaip teigia parlamentarai, šios įmonės veikla apėmė orlaivių priežiūros paslaugų pardavimą klientams Rusijoje ir kitose Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse.
Seimo nariai taip pat kelia klausimų dėl O. Laneckij bendradarbiavimo su rusiškai skelbiančia žiniasklaida bei jo ekspertinių komentarų apie aviacijos sektorių ir sankcijas.
Šie politikų teiginiai šiuo metu yra perduoti vertinti atsakingoms institucijoms. Papildomas VSD vertinimas turėtų parodyti, ar viešai iškeltos aplinkybės turi reikšmės nacionalinio saugumo požiūriu.
Naujoji valdyba susitiks rugpjūčio 28 dieną
Susisiekimo ministerija antradienį paskelbė, kad konkursą į tris nepriklausomų Lietuvos oro uostų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, Oleksandras Laneckij ir Mantas Šukevičius.
Ketvirtojo nepriklausomo valdybos nario atranka dar nėra pasibaigusi. Susisiekimo ministerijos, kaip bendrovės savininkės, interesams valdyboje atstovaus Oro transporto grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė.
Nepriklausomų valdybos narių atranką vykdė bendrovė „Master Class LT“. Atrankoje iš viso dalyvavo 67 kandidatai, o naujoji valdyba sudaroma ketverių metų kadencijai.
Pirmasis jos posėdis numatytas rugpjūčio 28 dieną. Jame valdybos nariai turėtų išsirinkti pirmininką. Viena svarbiausių naujosios valdybos užduočių bus išrinkti ir nuolatinį Lietuvos oro uostų generalinį direktorių.
Šiuo metu generalinės direktorės pareigas laikinai eina bendrovės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius šalies oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
