Ilgalaikės slaugos ir priežiūros sistema Lietuvoje gali sulaukti reikšmingų pokyčių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai pristatė priemonių planą, kuriuo siūlo daugiau dėmesio skirti konkretaus žmogaus poreikiams.
Viena svarbiausių siūlomų krypčių – sudaryti geresnes sąlygas žmogui kuo ilgiau likti savo namuose. Tam politikai siūlo stiprinti pavėžėjimą, plėsti dienos stacionarų paslaugas, lengvinti būsto pritaikymą ir gerinti slaugos įrangos prieinamumą.
Pokyčių gali sulaukti ir dabar taikomas 120 dienų slaugos paslaugų modelis. Konservatorių teigimu, vienodas dienų skaičius neatsižvelgia į labai skirtingą pacientų sveikatos būklę bei realų pagalbos poreikį.
Siūlo vieno langelio principą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad viena dabartinės sistemos problemų yra koordinuotos slaugos, ilgalaikės priežiūros ir globos trūkumas. Su tuo susiduriama tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.
Pasak politiko, valstybė turėtų pereiti prie individualizuoto paslaugų modelio. Pagalba būtų parenkama pagal konkretaus žmogaus situaciją ir apimtų medicinines, socialines, emocines bei kasdienes paslaugas.
„Valstybė privalo užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos, kokybiškos ir laiku teikiamos“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
Vienas konkrečių pasiūlymų – sujungti socialinės paramos ir socialinių paslaugų informacinę sistemą „SPIS“ su „E. sveikata“. Taip būtų kuriama bendra slaugos ir globos paslaugų registracijos sistema.
Joje būtų galima matyti slaugos ir globos įstaigų užimtumą, laisvas vietas bei kitą žmogui aktualią informaciją. Politikų vertinimu, tai galėtų sumažinti dabar pacientams ir jų artimiesiems tenkančią administracinę naštą.
Žmogui nereikėtų pačiam spręsti, kokios pagalbos ieškoti
Seimo narė Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį į kitą problemą – žmonės ne visuomet žino, kokia paslauga jiems priklauso, kur dėl jos kreiptis ir kokią pagalbos formą pasirinkti.
Dėl šios priežasties siūloma sukurti vieno langelio sistemą. Žmogus arba jo artimieji galėtų pateikti informaciją apie turimą poreikį, o tinkamiausią pagalbos variantą įvertintų specialistai.
„Ne pats žmogus, bet specialistai turėtų nuspręsti, kaip ir kokias paslaugas yra geriausia suteikti“, – pristatydama siūlomą modelį kalbėjo J. Sejonienė.
Tai galėtų būti pagalba žmogaus namuose arba paslaugos specializuotoje įstaigoje. Esminis principas, pasak konservatorių, būtų ne žmogaus bandymas prisitaikyti prie sistemos, bet paslaugų parinkimas pagal jo būklę.
Daugiau pagalbos norintiems likti namuose
Didelis dėmesys konservatorių plane skiriamas slaugai ir priežiūrai namuose. Politikų vertinimu, būtina sudaryti sąlygas, kad žmonės, kurių būklė tai leidžia, savo aplinkoje galėtų išlikti kuo ilgiau.
Tam siūloma gerinti pavėžėjimo paslaugas, sparčiau pritaikyti būstą specialiųjų poreikių turintiems gyventojams ir didinti reikalingos slaugos įrangos prieinamumą.
J. Sejonienės vertinimu, viena silpnesnių dabartinės sistemos vietų yra būtent pavėžėjimas. Jį siūloma derinti su platesniu dienos stacionarų paslaugų tinklu.
Tokiu atveju žmogus galėtų būti nuvežamas į įstaigą, kur jam būtų suteikiama reikalinga priežiūra, o vėliau grįžti į savo namus. Artimiesiems tai suteiktų daugiau galimybių tęsti profesinę veiklą.
Politikė mano, kad šis klausimas turėtų tapti viena svarbiausių Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų užduočių.
Siūlo atsisakyti griežto 120 dienų principo
Dar vienas siūlomas pokytis tiesiogiai susijęs su slaugos paslaugų trukme. Konservatoriai ragina peržiūrėti dabar taikomą 120 dienų per metus modelį.
J. Sejonienės teigimu, toks principas nėra pakankamai lankstus, nes skirtingų pacientų būklė ir jiems reikalingos pagalbos apimtis smarkiai skiriasi.
„Mes suprantame, kad žmonės yra skirtingi, jų būklės yra skirtingos – ne visiems reikia 120 dienų, kai kuriems reikia jų daugiau“, – sakė parlamentarė.
Todėl siūloma slaugos poreikį vertinti ne pagal iš anksto visiems nustatytą vienodą dienų skaičių. Sprendimas būtų priimamas įvertinus konkretų žmogų ir jo situaciją.
Didesnis dėmesys tektų realiam paciento poreikiui
Siūlomas modelis reikštų platesnį požiūrį į ilgalaikę priežiūrą. Pacientui galėtų būti parenkamas skirtingas pagalbos derinys, priklausantis nuo jo sveikatos, savarankiškumo ir socialinės situacijos.
„Mums atrodo labai svarbu vertinti būtent ne dienomis, ne nustatyti konkretų dienų skaičių, bet vertinti konkretų žmogų ir to žmogaus poreikius“, – pabrėžė J. Sejonienė.
Toks principas aktualus ir pacientų šeimoms. Artimo žmogaus slauga neretai reiškia būtinybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir kasdienę priežiūrą, todėl paslaugų prieinamumas tampa svarbus visai šeimai.
Konservatorių pristatytame plane būtent pagalba namuose, pavėžėjimas, dienos stacionarai ir aiškesnė registracijos sistema turėtų sudaryti tarpusavyje susietą paslaugų grandinę.
Kol kas tai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pateikti siūlymai. Ar jie virs konkrečiais teisės aktų pakeitimais ir kokia apimtimi būtų finansuojama pertvarkyta sistema, pateiktoje informacijoje nenurodoma.
