Jungtinėse Valstijose prasideda vienas didžiausių vartotojų teisių ginčų istorijoje – byla prieš technologijų milžinę „Meta“, valdančią „Facebook“ ir „Instagram“. Valstijų prokurorai teigia, kad bendrovė sąmoningai kūrė nepilnamečius įtraukiančias ir priklausomybę skatinančias funkcijas, o apie rizikas visuomenę klaidino.
„Meta“ kaltinimus griežtai neigia ir tvirtina, kad daugelį metų investuoja į jaunų vartotojų saugumą bei gerovę. Vis dėlto pralaimėjimo kaina įvertinta milžiniškai – bendrovė kalba apie galimą iki maždaug 1 300 000 000 000 eurų finansinį poveikį.
Kas kaltinama ir už ką?
Byla išaugo iš 2023 metais pateikto ieškinio, kurį pasirašė kelios dešimtys JAV valstijų. Šiame etape teisme dalyvauja keturios – Kalifornija, Koloradas, Kentukis ir Naujasis Džersis. Jos teigia, kad „Meta“ specialiai diegė funkcijas, skatinančias kuo ilgesnį nepilnamečių buvimą platformoje, kad padidintų pelną iš reklamos.
Kalbama apie tokias savybes kaip begalinis slinkimas, automatinis vaizdo įrašų paleidimas, „patinka“ skaičiai ir „istorijos“. Valstijų teigimu, jos veikia kaip psichologiniai kabliukai, ypač jautriems jauniems vartotojams, kurių savijauta ir psichinė sveikata dėl to blogėja.
„Tai iš esmės gaminio saugos byla – teigiama, kad platformos buvo suprojektuotos klaidingai ir kenksmingai vaikams“, – aiškino BBC technologijų žurnalistas Chrisas Vallance’as.
Pirmieji precedentai ir pasaulinis fonas
Ieškinys prieš „Meta“ nėra pirmasis. Šiais metais prisiekusieji Los Andžele 20-metei Californijos gyventojai priteisė apie 5,5 milijono eurų, konstatavę, kad „Instagram“ ir „YouTube“ prisidėjo prie jos psichikos sveikatos sutrikimų. Naujojoje Meksikoje teismas „Meta“ skyrė beveik 920 milijonų eurų baudų ir įpareigojo griežtinti amžiaus patikras bei sustabdyti naktinius pranešimus nepilnamečiams.
Tuo pat metu vis daugiau šalių imasi ribojimų. Australija 2025 metais tapo pirmąja valstybe, uždraudusia socialinius tinklus vaikams iki 16 metų. Jungtinė Karalystė, Kanada ir Prancūzija svarsto ar jau svarstė panašias priemones, tačiau kai kur jos susiduria su žodžio laisvės ir praktinio įgyvendinimo kliūtimis.
Ekspertai pabrėžia, kad tokių draudimų veiksmingumas dar neaiškus. Iš ankstyvų duomenų matyti, kad dalis vaikų paskyrų tikrai ištrinama, tačiau nemažai jų apeina amžiaus ribojimus naudodami klaidingus duomenis.
Kas gali pasikeisti socialiniuose tinkluose?
Jei valstijos laimės, „Meta“ gali būti priversta atsisakyti begalinio slinkimo, riboti automatinį vaizdo įrašų paleidimą ir perkurti rekomendacijų algoritmus, kad jie mažiau skatintų ilgalaikį įsitraukimą. Taip pat svarstoma mažinti „patinka“ reikšmę ir keisti „istorijų“ logiką.
Tokie pakeitimai paliestų verslo modelio šerdį – laikas ekrane tiesiogiai susijęs su reklamos pajamomis. Todėl, anot analitikų, „Meta“ greičiausiai bandys daryti tik laipsniškus pakeitimus ir iki galo kovos teisme.
Byla vyksta JAV, tačiau jos pasekmės būtų globalios. Precedentas, kad socialinio tinklo dizainas gali būti pripažintas kenksmingu produktui, atvertų kelią panašiems ieškiniams ir griežtesniam reguliavimui visame pasaulyje, įskaitant ir Europą.
