Teismams perdavus dvi baudžiamąsias bylas, kuriose kunigams Tadui Švedavičiui ir Ryšardui Peciunui pateikti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad Bažnyčiai būtinas apsivalymas.
Ministrės teigimu, itin skaudu tai, kad galimi nusikaltimai siejami su aplinka, kurią tėvai ir visuomenė paprastai vertina kaip saugią vaikams. Jos manymu, pastarieji atvejai rodo, kad būtina iš naujo įvertinti vaikų apsaugą religinėse bendruomenėse.
Kartu I. Ruginienė pabrėžė, kad dėl konkretiems dvasininkams pareikštų kaltinimų negalima atsakomybės perkelti visai kunigų bendruomenei. Vis dėlto, pasak ministrės, pati Bažnyčia turėtų reaguoti atvirai, griežtai ir principingai.
Ruginienė ragina Bažnyčią atsiverti visuomenei
„Tai yra nesuprantama, kuomet tu išleidi vaiką bendrauti, būti, dirbti, tokioje, atrodo, saugiausioje aplinkoje kaip Bažnyčia, bet, pasirodo, kad tai nėra saugi aplinka“, – LRT radijui kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak jos, tokios istorijos verčia kelti klausimą, ar visuomenė tam tikrose srityse nebuvo praradusi budrumo. Ministrė ragino religinę bendruomenę susitelkti ir imtis pokyčių, kurie padėtų užtikrinti saugesnę aplinką.
„Tai kviečiu visą mūsų religinę bendruomenę ir visuomenę susitelkti ties tuo, kad apsivalymas tikrai turėtų būti“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė.
I. Ruginienės vertinimu, Bažnyčiai reikėtų daugiau atvirumo visuomenei. Jos teigimu, net vienas toks atvejis yra per daug, todėl į viešumą iškylančios istorijos negali būti paliekamos be aiškios reakcijos.
Tikisi griežtesnės pačios Bažnyčios reakcijos
Ministrė akcentavo, kad nusikaltimų gali pasitaikyti įvairiose bendruomenėse, todėl dėl atskirų asmenų veiksmų nebūtų teisinga kaltinti visų dvasininkų. Tačiau šioje situacijoje, jos vertinimu, labai svarbi pačios religinės bendruomenės laikysena.
„Kiekvienoje bendruomenėje yra nusikaltėlių – ir čia turbūt yra pati žiauriausia nusikaltimo forma“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak ministrės, principinga reakcija į tokius atvejus galėtų stiprinti visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia. Tylėjimas ar uždarumas, priešingai, gali kelti dar daugiau klausimų.
I. Ruginienė taip pat paragino peržiūrėti iki šiol taikytą veikimo strategiją. Jos manymu, besikartojantys atvejai rodo, kad vien reagavimo į jau paaiškėjusias istorijas nepakanka.
Vienoje byloje – 34 nusikalstami epizodai
Praėjusią savaitę teismams buvo perduotos dvi baudžiamosios bylos, susijusios su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais dvasininkais. Vienoje jų prieš teismą stos 56 metų T. Švedavičius.
Jam pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų. Byloje nagrinėjami galimo vaikų seksualinio prievartavimo, disponavimo pornografinio turinio dalykais bei vaikų įtraukimo į girtavimą atvejai.
Byloje yra 11 nukentėjusiųjų. Nusikalstamų veikų metu jų amžius, kaip nurodo teisėsauga, siekė nuo 12 iki 18 metų.
T. Švedavičius kaltinamas nusikalstamas veikas vykdęs ilgą laiką – nuo 2002 iki 2025 metų. Kaltinimų pagrįstumą ir baudžiamąją atsakomybę turės įvertinti bylą nagrinėsiantis teismas.
Kaltinimai pateikti ir kitam kunigui
Su šia byla susijusi dar viena baudžiamoji byla teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pareikšti kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui R. Peciunui.
R. Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. Šiuo atveju taip pat kalbama apie pareikštus kaltinimus, o ne įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytą kaltę.
Dvi teismus pasiekusios bylos sukėlė platesnę diskusiją apie vaikų saugumą religinėse bendruomenėse ir pačios Bažnyčios reakciją į tokius atvejus. I. Ruginienės pozicija aiški – atsakomybė negali būti automatiškai priskiriama visiems dvasininkams, tačiau iš Bažnyčios tikimasi atvirumo ir principingų veiksmų.
