Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2025 metų pabaigoje šalies karinei vadovybei esą iškėlė naują tikslą – 2026 metais siekti silpninti NATO ir Europos Sąjungą iš vidaus. Apie tai pranešė „The New York Times“.
Leidinio šaltinių teigimu, svarbią vietą Rusijos planuose užima Moldova. Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad svarbiausias Kremliaus prioritetas išlieka Ukraina, tačiau po jos Rusijos dėmesys gali krypti į Moldovos kontrolę.
Viešai V. Putinas tuo pat metu kalbėjo visiškai kitaip. Susitikime su aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnais jis kritikavo Europos lyderius ir neigė teiginius, kad Rusija galėtų kelti karinę grėsmę Europos valstybėms.
V. Putinas esą iškėlė tikslą 2026 metams
„The New York Times“, remdamasis su susitikimo aplinkybėmis susipažinusiais dviejų valstybių pareigūnais, skelbia, kad V. Putinas 2025 metų pabaigoje sukvietė Rusijos karinius vadus į pasitarimą.
Jo metu esą buvo iškeltas tikslas 2026 metams – silpninti NATO ir Europos Sąjungą iš vidaus. Ypatingas dėmesys šiuose planuose, leidinio šaltinių teigimu, skiriamas Moldovai.
Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad pagrindinis Rusijos tikslas tebėra Ukrainos kontrolė. Moldova minima kaip kita valstybė, kuri Kremliaus planuose gali turėti didelę strateginę reikšmę.
Tuo pat metu V. Putinas viešai atmetė teiginius apie galimą Rusijos agresiją prieš kitas Europos valstybes ir tokius perspėjimus vadino nepagrįstais.
„Daug kartų tai sakiau: tai melas, nesąmonė, visiška nesąmonė – tos kalbos apie kažkokią išgalvotą Rusijos grėsmę Europos šalims“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Kodėl Rusijai tokia svarbi Moldova?
„The New York Times“ šaltiniai Moldovą įvardija kaip geografiškai svarbią vietą, kurią Rusija galėtų mėginti panaudoti tolesniems veiksmams prieš Ukrainą ir Vakarų valstybes.
Pasak leidinio šaltinių, V. Putinas taip pat nepraranda vilčių užimti daugiau Ukrainos pietuose esančių teritorijų. Tokiu atveju būtų siekiama sukurti sausumos koridorių, kuris Rusiją sujungtų su Moldova.
Moldovos prezidentės Maios Sandu patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Stanislavas Secrieru teigia, kad Rusijos interesai šalyje gerokai platesni nei vien jos vidaus politikos kontrolė.
Pasak jo, Maskva siekia naudoti Moldovą „kaip placdarmą priešiškai veiklai prieš Ukrainą ir pagrindinę jos gynybos bei finansinę rėmėją – ES“.
S. Secrieru teigimu, būtent dėl šių tikslų Rusija pastaraisiais metais skyrė itin daug išteklių įvairioms įtakos operacijoms Moldovoje.
Rusija kaltinama mėginusi paveikti Moldovos rinkimus
Vienu svarbiausių išbandymų tapo 2025 metų rugsėjo 28 dieną vykę Moldovos parlamento rinkimai. Jie buvo laikomi itin reikšmingais šalies europinės integracijos ateičiai.
Rusija kaltinta mėginusi paveikti rinkimų rezultatus įvairiomis priemonėmis. Tarp jų minimos kibernetinės atakos, dezinformacijos skleidimas, balsų pirkimas ir politinė agitacija.
Į Kremliaus įtakos kampaniją, kaip skelbia „The New York Times“, esą buvo mėginama įtraukti ir Moldovos dvasininkus. Jie vyko į Rusiją, kur gavo banko „Promsvyazbank“ debeto korteles.
Grįžę į Moldovą dvasininkai esą turėjo gauti po 1 tūkstantį dolerių už politinę veiklą. Iš jų tikėtasi, kad jie įtikinės parapijiečius balsuoti prieš šalies integraciją į Europos Sąjungą ir viešai kritikuos provakarietišką politiką.
Moldovos piliečiai buvo mokomi stovyklose
Dar rimtesni kaltinimai susiję su 2025 metų vasarą Serbijoje veikusia mokymų stovykla. Joje Moldovos piliečiai esą buvo ruošiami veiksmams, kuriais būtų galima sutrikdyti rinkimus.
Kaip skelbiama, mokymų dalyviai buvo mokomi naudotis šautuvais, prasiveržti pro policijos užkardas ir padeginėti pastatus. Vakarų žvalgybos pareigūnai instruktorius siejo su Rusijos karine žvalgyba GRU.
Panašios mokymų stovyklos, pasak publikacijoje pateiktos informacijos, veikė ir kitose vietose. Viena jų buvo įkurta Bosnijoje, o dar viena veikė netoli Maskvos.
Tokie veiksmai, Vakarų pareigūnų vertinimu, buvo platesnių pastangų destabilizuoti Moldovą dalis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas rinkimams, galėjusiems nulemti tolesnę šalies politinę kryptį.
Moldova ėmėsi veiksmų dar prieš rinkimus
Vis dėlto Moldovos institucijos, pasak „The New York Times“, galimiems mėginimams destabilizuoti šalį ruošėsi iš anksto. Likus kelioms savaitėms iki parlamento rinkimų buvo pradėta plataus masto teisėsaugos operacija.
Policijos pareigūnai atliko kratas šimtuose namų. Taip pat buvo sulaikyta žmonių, kurie, kaip įtariama, anksčiau dalyvavo specialiose mokymų stovyklose ir galėjo būti ruošiami neramumams.
Kita svarbi grėsmė buvo kibernetinės atakos. Moldovos kibernetinio saugumo specialistai, padedami Vakarų sąjungininkų, sugebėjo jas atremti ir apsaugoti svarbias šalies sistemas.
Galiausiai prezidentę M. Sandu remianti proeuropietiška Veiksmo ir solidarumo partija išsaugojo daugumą parlamente. Tai leido išlaikyti iki tol pasirinktą Moldovos europinės integracijos kryptį.
Proeuropietiška partija surinko daugiau kaip pusę balsų
2025 metų rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose Veiksmo ir solidarumo partija PAS surinko kiek daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų ir tapo rinkimų nugalėtoja.
Šis rezultatas buvo svarbus prezidentės M. Sandu politinei krypčiai, kurios vienas pagrindinių tikslų – tolesnė Moldovos integracija į Europos Sąjungą.
Antrąją vietą rinkimuose užėmė opozicinis Patriotų blokas. Buvusio prorusiško Moldovos prezidento Igorio Dodono vadovaujama politinė jėga surinko 24,19 proc. balsų.
Rinkimų rezultatai parodė, kad proeuropietiškos politinės jėgos išlaikė stiprias pozicijas, nors prieš balsavimą buvo daug kalbama apie galimą Rusijos kišimąsi ir bandymus paveikti visuomenės pasirinkimą.
Kremlius viešai neigia grėsmę Europai
„The New York Times“ paskelbta informacija išryškina ryškų skirtumą tarp Rusijos vadovybės viešų pareiškimų ir to, ką apie Kremliaus planus leidiniui pasakoja Vakarų pareigūnai.
V. Putinas viešai tvirtina, kad kalbos apie Rusijos keliamą grėsmę Europos valstybėms yra išgalvotos. Tuo metu leidinio šaltiniai kalba apie planus silpninti NATO ir Europos Sąjungą iš vidaus.
Moldova šioje situacijoje atsiduria ypač jautrioje padėtyje. Šalis ribojasi su Ukraina, siekia narystės Europos Sąjungoje, o jos vidaus politikoje ilgą laiką konkuruoja proeuropietiškos ir prorusiškos jėgos.
Kol kas Rusijai nepavyko pakeisti Moldovos pasirinktos politinės krypties. Tačiau Vakarų žvalgybos pareigūnų pateikiami vertinimai rodo, kad spaudimas šiai valstybei gali nesibaigti, o Moldova ir toliau išliks vienu svarbiausių Rusijos bei Vakarų geopolitinės priešpriešos taškų.
