Lietuva rengiasi keisti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo tvarką. Naujas reguliavimas bus derinamas su Europos Sąjungos teisės aktais, o teisėsaugos institucijoms turėtų būti paprasčiau keistis informacija su kolegomis kitose valstybėse.
Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių – galimybė greičiau reaguoti tais atvejais, kai įtartinos kilmės turtas jau būna perleistas kitiems asmenims. Taip pat numatoma mažinti turto vertės ribą, nuo kurios gali būti pradedamas tyrimas.
Rengiamas teisės aktų paketas apims ne vien Civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Bus keičiami ir keli kiti teisės aktai, susiję su baudžiamuoju procesu, kriminaline žvalgyba, organizuoto nusikalstamumo prevencija bei tarptautiniu bendradarbiavimu.
Dabartinis įstatymas galioja jau šešerius metus
Civilinio turto konfiskavimo įstatymas Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos 1 dienos. Per beveik šešerius jo taikymo metus susikaupė praktinės patirties, kuri, pasak teisėjo Marijaus Šalčiaus, išryškino kelias reikšmingas spragas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas M. Šalčius yra vienas iš naujojo projekto rengėjų. Anksčiau jis 23 metus dirbo prokuratūroje, dabar taip pat dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete.
Pasak jo, dabartinis įstatymas buvo kuriamas tuo metu, kai Europos Sąjungos lygiu dar nebuvo bendrų nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo standartų. Dėl to Lietuva turėjo formuoti savo modelį remdamasi nacionaline praktika.
Kodėl žodis civilinis tapo problema?
Vienas iš netikėtų sunkumų išryškėjo bendradarbiaujant su užsienio teisėsaugos institucijomis. Sąvoka civilinis turto konfiskavimas kitose šalyse kartais būdavo suprantama kaip atskira civilinės teisės priemonė.
Tai apsunkindavo tarptautinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Užsienio institucijoms ne visuomet būdavo aišku, kad Lietuvos taikoma priemonė yra glaudžiai susijusi su baudžiamosios justicijos sistema ir nusikalstamos kilmės turto paieška.
Dėl šios priežasties siūloma keisti patį įstatymo pavadinimą. Vietoje Civilinio turto konfiskavimo įstatymo atsirastų Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymas, kurio terminija būtų suderinta su Europos Sąjungos direktyva.
Konfiskuotino turto riba bus mažinama
Dar viena reikšminga pataisa susijusi su turto verte. Šiuo metu tyrimui taikoma 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio riba, kuri viršija 100 tūkstančių eurų.
Pasak projekto rengėjų, toks slenkstis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Praktikoje jis ribojo galimybes taikyti turto konfiskavimo mechanizmą net tais atvejais, kai turto kilmė teisėsaugai kėlė pagrįstų klausimų.
Numatoma ribą sumažinti iki 900 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Be to, ši riba būtų svarbi pradedant tyrimą, tačiau vėliau teisme ji nebetaptų formalia kliūtimi priimti sprendimą.
Tai svarbu tais atvejais, kai turto vertė bylos nagrinėjimo metu pasikeičia. Iki šiol pasitaikydavo situacijų, kai įrodyta nusikalstama turto kilmė, tačiau dėl sumažėjusios vertės turto konfiskuoti nepavykdavo.
Atsiras taikaus susitarimo galimybė
Rengiamame projekte numatomas ir naujas taikaus susitarimo institutas. Jis leistų dalį procesų užbaigti dar ikiteisminėje stadijoje, nesikreipiant į teismą ir nesitęsiant ilgam teisminiam nagrinėjimui.
Toks sprendimas, projekto rengėjų vertinimu, galėtų sutrumpinti procedūras ir sumažinti proceso sąnaudas. Kartu žmogui būtų palikta galimybė ginčyti sprendimus teisme bei naudotis kitomis procesinėmis garantijomis.
Taip pat ketinama aiškiau reglamentuoti pinigų sumų išieškojimą iš nesąžiningų turto įgijėjų. Tai aktualu tais atvejais, kai turtas būna perleistas kitam asmeniui siekiant apsunkinti jo paiešką ar galimą konfiskavimą.
Turtą bus galima apsaugoti greičiau
Naujos nuostatos numato ir skubius veiksmus, kai reikia išsaugoti įtartiną turtą. Tai ypač svarbu tarptautinėse bylose, kai pinigai ar kitas turtas gali būti greitai perkeliami tarp skirtingų valstybių.
Iki šiol teisėsaugai trūko aiškaus mechanizmo, leidžiančio operatyviai imtis priemonių dar iki oficialaus sprendimo dėl turto įšaldymo. Naujas reguliavimas turėtų suteikti daugiau galimybių veikti laiku.
Tokia priemonė svarbi todėl, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas gali būti pervedamas, parduodamas ar perrašomas tretiesiems asmenims labai greitai. Kelios dienos ar net valandos kartais gali nulemti tyrimo rezultatą.
Platesnis nusikalstamų veikų sąrašas
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato konkretų nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių galima pradėti turto tyrimą. Praktikoje toks modelis pasirodė pernelyg siauras ir kai kuriais atvejais ribojo pareigūnų veiksmus.
Naujoji tvarka turėtų apimti platesnį nusikalstamų veikų spektrą. Tarp jų minimas terorizmas, prekyba žmonėmis, korupcija, pinigų plovimas, prekyba narkotikais, kibernetiniai nusikaltimai bei nusikaltimai Europos Sąjungos finansiniams interesams.
Taip pat minimi nusikaltimai aplinkai, neteisėtas migrantų gabenimas, manipuliavimas rinka bei Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai. Tokį platesnį taikymą numato naujosios Europos Sąjungos taisyklės.
Konfiskavimas ir bausmė – skirtingi dalykai
M. Šalčius pabrėžia, kad nepagrįstai įgyto turto konfiskavimas neturėtų būti painiojamas su bauda ar turto konfiskavimu konkrečioje baudžiamojoje byloje. Tai du skirtingi teisiniai mechanizmai.
Baudžiamajame procese teismas gali skirti baudą už konkrečią nusikalstamą veiką ir konfiskuoti su ja tiesiogiai susijusį turtą. Tačiau tokia procedūra apima tik tą naudą, kuri konkrečioje byloje buvo įrodyta.
Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimas veikia platesniu principu. Jei žmogaus turimas turtas akivaizdžiai neatitinka jo teisėtų pajamų ir yra siejamas su nusikalstama veikla, gali būti vertinama visa nepaaiškinta turto dalis.
Naujos taisyklės kyla iš Europos Sąjungos direktyvos
Pokyčius Lietuva rengia įgyvendindama 2024 metų balandžio 24 dieną priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo.
Šia direktyva pirmą kartą Europos Sąjungos teisėje nustatyta pareiga valstybėms narėms nacionaliniuose teisės aktuose turėti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo mechanizmą. Lietuvoje toks institutas jau veikia, tačiau jį reikia suderinti su naujais reikalavimais.
Direktyva reglamentuoja turto paiešką, nustatymą, įšaldymą, konfiskavimą bei valdymą. Ji taip pat numato galimybę imtis neatidėliotinų veiksmų turtui apsaugoti dar prieš priimant galutinį nutarimą dėl jo įšaldymo.
Europos Sąjungos valstybės narės direktyvos nuostatas turi perkelti į nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2026 metų lapkričio 23 dienos. Todėl Lietuvoje rengiamas visas tarpusavyje susijusių įstatymų pakeitimų paketas.
Pataisas rengia kelių institucijų specialistai
Įstatymų projektų rengimą koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė. Pagrindinis projektas rengiamas darbo grupėje, sudarytoje 2026 metų kovo 2 dienos vidaus reikalų ministro įsakymu.
Joje dirba Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai.
Darbo grupė prie pataisų dirba nuo 2026 metų kovo. Vienas sudėtingiausių klausimų – suderinti Europos Sąjungos reikalavimus, nacionalinės teisės nuostatas, nuosavybės apsaugą ir teisėsaugos institucijų praktinius poreikius.
Kartu keičiami keli tarpusavyje susiję teisės aktai, todėl svarbu išlaikyti vienodą teisinę logiką. Projekto rengėjai pabrėžia, kad kartu turi išlikti žmogaus teisė ginčyti sprendimą ir naudotis kitomis įstatymuose numatytomis garantijomis.
Jeigu pataisos bus priimtos, teisėsauga gaus daugiau galimybių sekti įtartinos kilmės turtą, bendradarbiauti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir greičiau reaguoti į turto perleidimą. Pagrindinė idėja paprasta – nusikalstamu būdu sukauptas turtas neturėtų likti jo savininko naudai.
