Žemaitaitis privalo trauktis: ar ribas peržengęs „Nemuno aušros“ lyderis dar vertas vietos Seime?

Remigijus Žemaitaitis Vilkaviškyje per susitikimą su gyventojais apstumdė į renginį atvykusį jaunuolį. Nors kai kurie teigia, kad incidentas kilo dėl provokacijos, vaizdo įrašai ir liudininkų pasakojimai rodo politiką praradus savikontrolę.

Policija įvykio vietoje buvo, tačiau nukentėjusysis pareiškimų nerašė. Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis incidentą pavadino apgailėtinu ir pasiūlė palaukti tyrimo rezultatų, kol bus daromos griežtesnės išvados.

Tačiau jis taip pat pripažino, kad situacija atskleidžia pagarbos stoką visuomenėje ir politikoje. Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas buvo griežtesnis. Jis teigė, kad R. Žemaitaičio elgesys peržengė sveiko proto ribas. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad politikui „išmušė saugikliai“.

Politiko atsakomybė – daugiau nei teisinė

Svarbu suprasti, jog politinė atsakomybė prasideda anksčiau nei teisinė. Politikas yra viešas asmuo, pavyzdys kitiems, o elgesio standartas jam turėtų būti aukštesnis nei paprastam piliečiui. Jei fizinis kontaktas su oponentais tampa „emocijų išraiška“, tai – pavojingas precedentų kūrimas.

Ar tokio elgesio žmogus gali toliau vadovauti partijai ir būti Seimo nariu? Ar jis gali kalbėti apie „žmogiškumą“, „teisingumą“ ir „naują pradžią“, kai viešumoje pasirenka konfliktą vietoje dialogo?

Pasitikėjimas politika griūva, kai žmonės mato, jog net rimti nusižengimai nelabai ką keičia. Jei užtenka pasakyti, kad tai „emocijos“ ar „provokacija“, vadinasi, atsakomybė tampa tuščia sąvoka.

Ar Žemaitaitis turėtų trauktis?

Atsakymas priklauso ne tik nuo tyrimo. Jis priklauso nuo paties Žemaitaičio gebėjimo pripažinti klaidą ir suprasti, kad pareigos tai ne tik teisės, bet ir elgesio standartas. Jei jis tikisi pasitikėjimo, pirmiausia turėtų parodyti, kad jo pats nusipelno.

O ką apie visą šią situaciją manote jūs? Pasidalinkite savo įžvalgomis komentaruose.