Dėl karo ir įtampos Persijos įlankos regione išaugusi energetikos kaina perrašo ir Lietuvos ekonomines prognozes. Šalies infliacijos lūkesčiai per kelis mėnesius šoktelėjo nuo 3 proc. iki 5–6 proc., o blogiausiu atveju, jei konfliktas užsitęstų, kainų augimas gali siekti net 13–14 proc.
Ekonomistas aiškina, kaip su naftos rinkos sukrėtimais susiję keli galimi scenarijai ir ką jie reikštų gyventojų perkamajai galiai bei verslui.
Nafta ir Hormūzo sąsiauris
Per Hormūzo sąsiaurį keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos ir dalis dujų bei trąšų. Bet kokie trikdžiai šiame taške greitai atsispindi pasaulinėse kainose, nes tanklaiviai juda lėtai, o kelionė iki Europos ar JAV trunka kelias savaites ar net mėnesius.
Ekonomisto teigimu, žaliavos iš šio regiono rinkas šiuo metu pasiekia naudojant dalį jau anksčiau suformuotų rezervų, todėl užsitęsęs konfliktas reikštų, kad atsargų teks naudoti dar daugiau arba jos išseks.
Iki krizės nafta kainavo apie 60–70 eurų už barelį, o dabar jos kaina yra perkopusi 100 eurų ribą. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad „situacija nėra tokia dramatiška, kaip kartais piešiama – kalbos, jog nafta tuoj pasibaigs, nėra pagrįstos“.
Trys infliacijos scenarijai
Infliacijos trajektorija priklauso nuo to, kiek truks konfliktas ir kiek ilgai išliks aukštos energetikos kainos. Jei karas šiame regione užsitęstų tik apie tris mėnesius, infliacija Lietuvoje pasiektų maždaug 6 proc.
Tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis, pasak ekonomisto, galėtų augti apie 7 proc., tad reali perkamoji galia dar didėtų. Nafta ilgainiui atpigtų iki 85–90 eurų už barelį, o degalų brangimas labiau būtų jaučiamas kelionėms, bet ne maisto ar šildymo sąskaitoms.
Kritine riba Lietuvai vadinamas šešių mėnesių konfliktas. Tuomet, jei energetikos kainos išliktų dabartiniame lygyje, infliacija pasiektų apie 9 proc., o atlyginimų augimas sulėtėtų. Gyventojai pradėtų riboti vartojimą, o vidinė rinka jaustų aiškius sutrikimus.
Blogiausiu atveju, jei konfliktas užsitęstų iki 12 mėnesių ir ilgiau, infliacija galėtų išaugti iki 13–14 proc. Tada jau kristų gyventojų perkamoji galia, lėtėtų euro zonos pramonė, o Lietuvos ekonomika atsidurtų ties stagnacijos riba.
Kas brangtų labiausiai?
Ekonomisto vertinimu, pirmiausia gyventojai mažintų išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms. Labiausiai nukentėtų IT ir elektronikos, buitinės technikos bei dalis internetinės prekybos segmentų.
Paradoksalu, bet stipriai kylant energetikos kainoms mažėja ir išlaidos daliai maisto prekių – žmonės atsisako brangesnių, nebūtinų produktų, desertų ar pusfabrikačių. Tuo metu naudotų prekių prekyba paprastai suaktyvėja, nes pirkėjai ieško pigesnių alternatyvų.
Verslui tokia situacija dviprasmė. Energetika brangsta, todėl dalis įmonių riboja investicijas ir samdymą, tačiau Lietuvos pramonė, ypač eksportuojantys sektoriai, gali ir laimėti, perimdami užsakymus iš brangesnių Vakarų Europos tiekėjų.
Ekonomistas pabrėžia, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami. Nuo to, ar pavyks stabilizuoti situaciją naftos rinkose, priklausys, ar Lietuva išsisuks su laikinu kainų šuoliu, ar susidurs su ilgesniu 13–14 proc. infliacijos periodu ir dar labiau spaudžiama gyventojų perkamąja galia.
