Internete įsigalėjo anglų kalba: dirbtinio intelekto bumas mažesnėms kalboms kelia naują grėsmę

Anglų kalba tapo ne tik pasauline bendravimo priemone, bet ir dominuojančia skaitmeninėje erdvėje – nuo socialinių tinklų iki dirbtinio intelekto sistemų. Tai keičia mūsų kasdienybę, mokymąsi, darbą ir net mažesnių kalbų išlikimo perspektyvas.

Kaip anglų kalba tapo pasauline?

Šiandien anglų kalba kalba apie 1,5 milijardo žmonių, tačiau tik maždaug 400 milijonų yra gimtakalbiai. Tai reiškia, kad apie 75 proc. vartotojų anglų kalbą yra išmokę kaip antrą ar užsienio kalbą.

Istoriškai tam didžiulę įtaką padarė Britų imperija, kai per kelis šimtmečius anglų kalba paplito po kolonijas ir tapo pagrindine administravimo, švietimo bei prekybos kalba. Daugybė valstybių, iškovojusios nepriklausomybę, išsaugojo ją kaip oficialią.

Kitas lūžis – Jungtinių Valstijų iškilimas po pasaulinių karų. Amerikos ekonomikos galia, Holivudo industrija ir technologijų milžinės „Google“, „Apple“, „Microsoft“ anglų kalbą pavertė verslo, mokslo ir popkultūros standartu.

Įvairovė: nuo Indian English iki Spanglish

Nors kalbame apie vieną anglų kalbą, iš tikrųjų egzistuoja dešimtys jos atmainų. Indijos, Nigerijos ar JAV anglų kalbos versijos skiriasi tarimu, žodynu ir net gramatika.

Vietinės kalbos paliko aiškų pėdsaką: į pasaulinę anglų kalbą pateko tokie žodžiai kaip „pižama“ ar „bungalas“. JAV išpopuliarėjo mišrios kalbos, pavyzdžiui, Spanglish, kur susipina ispanų ir anglų kalbos.

Anglų kalba yra privaloma mokyklose didžiojoje Europos dalyje ir daugelyje buvusių kolonijų, kur ji dažnai tampa pagrindine dalykų – matematikos, gamtos mokslų, istorijos – mokymo kalba.

Dominuojanti kalba internete ir DI

Internetą ir ankstyvąsias skaitmenines technologijas daugiausia kūrė JAV ir Jungtinėje Karalystėje, todėl anglų kalba natūraliai tapo pagrindine skaitmenine lingua franca. Dalis mokslinių vertinimų rodo, kad daugiau kaip pusė viso interneto turinio yra anglų kalba.

Dirbtinio intelekto sistemos mokomos iš milžiniškų tekstų masyvų, kuriuose dominuoja būtent anglų kalba. Todėl DI dažniausiai geriausiai veikia angliškai: tiksliau atsako, geriau „jaučia“ kontekstą ir kultūrines nuorodas.

Mažesnėms kalboms, pavyzdžiui, islandų, tai reiškia, kad vartotojai turi būti kritiškesni DI atsakymams ir dažnai linksta naudoti anglų kalbą, kad gautų patikimesnį rezultatą. Kartu pažangūs vertimo įrankiai leidžia kalboms, kurioms anksčiau trūko technologinės paramos, sparčiai pasivyti.

Skaitmeninė kalbų nelygybė ir ateitis

Ekspertai įspėja apie „skaitmeninę kalbos mirtį“ – situaciją, kai tam tikra kalba tampa praktiškai nereikalinga skaitmeninėje erdvėje ir nebegali būti naudojama bendraujant su technologijomis.

Jeigu jauni žmonės vis dažniau rašo, kuria ir mokosi angliškai, jų gimtoji kalba gali pamažu trauktis iš mokslo, verslo ar technologijų sričių. Kol kas neaišku, kokią ilgalaikę įtaką tai turės kalbų gyvybingumui, nes esame tik ankstyvoje intensyvios DI plėtros stadijoje.

Kita vertus, gerėjant vertimo sistemoms, gali sumažėti poreikis bendrauti anglų kalba kaip tarptautine tarpininke. Tai suteiktų galimybę žmonėms vis dažniau naudotis gimtosiomis kalbomis ir internete, ir technologijose, jei tik bus investuojama į jų skaitmeninį palaikymą.

Kol kas akivaizdu viena: anglų kalbos mokėjimas išlieka svarbiu „bilietu“ į pasaulinę darbo rinką, studijas ir kultūrą, tačiau kartu tampa iššūkiu kalbų įvairovei, kurią skaitmeniniame amžiuje teks sąmoningai saugoti.