Kaip kompiuterį paruošti ilgam darbui: tvarkingi atsisiuntimai, mažiau šiukšlių ir daugiau vietos

Daugelyje namų kompiuteriai šiandien naudojami ne tik pramogoms, bet ir darbui, mokslams, šeimos nuotraukoms ar svarbiems dokumentams laikyti. Tačiau po kelerių metų įprasto naudojimo net ir greitas įrenginys ima lėtėti, trūksta vietos, o surasti reikiamą failą darosi vis sunkiau.

Tvarkingai prižiūrimas kompiuteris ne tik veikia sklandžiau, bet ir mažiau erzina kasdien. Čia pateikiami praktiški, paprastam vartotojui suprantami patarimai, kaip susitvarkyti atsisiuntimus, failus ir programas, kad įrenginys tarnautų ilgiau ir patikimiau.

Kodėl kompiuteris sulėtėja ir „užsikemša“

Didelė dalis lėtėjimo problemų kyla ne dėl pasenusios technikos, o dėl kasdienio naudojimo įpročių. Failai kopijuojami ir keliami, bet retai ištrinami, programos įdiegiamos „vėliau pažiūrėti“, bet niekada nepašalinamos, naršyklės pilnos plėtinių ir laikinųjų duomenų.

Prie to prisideda ir automatiniai atsisiuntimai: nuotraukų kopijos iš pokalbių programų, keli variantai tų pačių dokumentų, kelių metų naršyklės laikinoji atmintis. Visa tai užima vietą diske ir apsunkina sistemos darbą.

Atsisiuntimų aplankas: tylus chaoso šaltinis

Beveik kiekviename kompiuteryje atsisiuntimų aplankas tampa savotišku šiukšlynu. Čia nugula nuotraukos, dokumentai, programų diegimo failai, archyvai ir dar daugybė smulkių failų, apie kuriuos po kelių savaičių net nebeprisimename.

Jei niekada jo netvarkėte, verta pradėti būtent nuo čia. Dažnai atsisiuntimų aplanke slypi dešimtys gigabaitų failų, kurių seniai nebereikia, tačiau jie vis dar sėkmingai užima vertingą vietą diske.

Kaip sistemingai išvalyti atsisiuntimus

Pirmas žingsnis: atsisiuntimus išrikiuokite pagal dydį. Taip greitai pamatysite, kurie failai užima daugiausia vietos. Dažnai tai būna senos programų diegimo bylos, filmų ar serialų kopijos, dideli archyvai.

Antras žingsnis: išrikiuokite pagal datą ir peržiūrėkite seniausius failus. Jei failo nenaudojote metus ar dvejus ir jis nėra itin svarbus (pvz., mokesčių dokumentas ar darbo sutartis), tikėtina, kad jis jums nebereikalingas.

Paprasta taisyklė ateičiai: atsisiuntimai nėra saugykla

Naudinga įsidėmėti vieną paprastą principą: atsisiuntimų aplankas yra laikina stotelė, o ne nuolatinė failų saugykla. Reikalingus dokumentus verta iš karto perkelti į aiškiai pavadintus aplankus, o nereikalingus ištrinti.

Galite susikurti, pavyzdžiui, aplanką „Dokumentai“, jame atskiras dalis „Darbas“, „Asmeniniai“, „Mokslai“, „Sąskaitos“. Toks suskirstymas padeda greičiau rasti, ko reikia, ir sumažina pagundą viską palikti atsisiuntimuose „vėlesniam laikui“.

Programos, kurių nenaudojate, bet jos vis dar veikia

Dar viena dažna problema yra retai naudojamos ar visiškai pamirštos programos. Jos ne tik užima vietą diske, bet neretai pasileidžia kartu su sistema, naudoja atmintį ir lėtina kompiuterį, net jei jų tiesiogiai nenaudojate.

Vertėtų nors kartą per kelis mėnesius skirti laiko ir peržiūrėti įdiegtų programų sąrašą. Jei programos pavadinimas jums nieko nesako, o jos nenaudojote labai seniai, tikėtina, kad jos nereikia. Svarbu tik nešalinti nežinomų sistemos komponentų, todėl abejonės atveju geriau pasitikrinti internete, kas tai per programa.

Paleidžiamos kartu su sistema: kaip jų atsisakyti

Dalis programų startuoja automatiškai kiekvieną kartą įjungus kompiuterį: pokalbių programos, sinchronizavimo įrankiai, debesų saugyklos, muzikos grotuvai. Kai jų prisirenka keliolika, įsijungimas užtrunka gerokai ilgiau.

Sistemos nustatymuose galima pasitikrinti, kurios programos startuoja kartu su sistema, ir palikti tik tas, kurių tikrai reikia, pavyzdžiui, saugyklą, kuri sinchronizuoja darbo dokumentus. Visų kitų galima atsisakyti ir, jei prireiks, jas paleisti rankiniu būdu.

Naršyklė: žymės, plėtiniai ir laikinoji atmintis

Internetinė naršyklė tapo pagrindiniu įrankiu daugeliui užduočių, todėl nuo jos būklės labai priklauso bendras kompiuterio įspūdis. Ilgainiui naršyklėje prisirenka plėtinių, slapukų, laikinų failų ir senų žymių.

Plėtiniai gali būti naudingi, bet kiekvienas iš jų šiek tiek naudoja resursų. Jei plėtinių turite keliolika, verta patikrinti, ar vis dar naudojate kiekvieną iš jų. Nenaudojamus geriau išjungti arba pašalinti, ypač jei jie neaiškios kilmės.

Laikinoji atmintis ir slapukai: kada verta juos išvalyti

Naršyklės laikinoji atmintis ir slapukai padeda puslapiams krautis greičiau, prisiminti prisijungimus ar kalbos nustatymus. Tačiau po kelerių metų aktyvaus naudojimo duomenų prisikaupia labai daug, o dalis jų tampa visai nereikalingi.

Retkarčiais išvalyti naršyklės laikinąją atmintį ir senus slapukus gali būti naudinga, bet tai reikėtų daryti protingai: galbūt verta pasirinkti tik seniausius duomenis arba svetaines, kurių jau seniai nelankote. Tuomet nereikės iš naujo jungtis į visus dažnai naudojamus puslapius.

Debesų saugyklos ir dubliai kompiuteryje

Daug kas šiandien naudoja „Google Drive“, „OneDrive“, „Dropbox“ ar kitas debesų saugyklas. Patogu, kai dokumentai pasiekiami iš kelių įrenginių, tačiau neretai tas pats turinys saugomas ir debesyje, ir keliuose aplankuose kompiuteryje.

Naudinga aiškiai apsispręsti, kur yra pagrindinė dokumentų vieta. Jei daug dirbate iš kelių įrenginių, verta įprasti svarbiausius failus laikyti debesyje ir vengti kurti kelių nepersidengiančių kopijų kompiuterio diske.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai: daugiausia vietos užimantys failai

Didžiausią vietą šiandien dažnai užima ne programos ar dokumentai, o nuotraukos ir vaizdo įrašai. Ypač jei kopijuojate viską iš telefono į kompiuterį, o senų nuotraukų niekada netvarkote.

Praverstų bent kartą per metus skirti laiko nuotraukų peržiūrai: ištrinti aiškiai nevykusius kadrus, dublikatus, kelis labai panašius tos pačios scenos kadrus. Taip ne tik atlaisvinsite vietą, bet ir lengviau rasite svarbias akimirkas.

Tvarkaraštis: geriau dažniau ir po truputį

Daug kas tvarkymą atidėlioja todėl, kad atrodo, jog reikės skirti visą dieną ir peržiūrėti tūkstančius failų. Paprasčiau įsivesti trumpą, bet reguliarų tvarkaraštį, pavyzdžiui, kas mėnesį skirti 20 minučių atsisiuntimų ir darbalaukio peržiūrai.

Taip kompiuteryje nesusikaups kelių metų „sniego lavina“, o tvarkymasis netaps varginančia didžiule užduotimi. Pastovumas dažnai duoda geresnį rezultatą nei vienkartinė didelė akcija kas kelerius metus.

Kada verta pagalvoti apie papildomą diską

Jei net ir sutvarkę failus vis tiek nuolat susiduriate su vietos trūkumu, gali būti, kad jūsų poreikiams tiesiog reikia didesnio disko. Tai ypač aktualu dirbantiems su vaizdo montažu, fotografija ar dideliais projektų failais.

Sprendimų keli: vidinio disko keitimas į talpesnį, išorinio disko naudojimas atsarginėms kopijoms arba svarbiausių projektų laikymui. Svarbu tik nepamiršti, kad išoriniai diskai taip pat gali sugesti, todėl juose laikomus svarbius duomenis verta dubliuoti ir kitoje vietoje.

Tvarkingas kompiuteris reiškia mažiau streso

Skaitmeninė tvarka nėra vien tik apie laisvą vietą diske. Kai kompiuteris veikia sklandžiai, o reikiamus failus randate per kelias sekundes, kasdienis darbas tampa ramesnis ir mažiau varginantis.

Įpročiai formuojasi pamažu, todėl verta pradėti nuo nedidelių žingsnių: išvalyti atsisiuntimus, peržiūrėti nereikalingas programas, sutvarkyti pagrindinius aplankus. Vėliau tai taps savaime suprantama kasdienės kompiuterio priežiūros dalimi.