Istorija dažnai atrodo kaip tolimų epochų pasakojimas, tačiau kartais pakanka pažvelgti į vieną kalendoriaus datą, kad pamatytume, kaip skirtingais laikotarpiais joje susitelkė kultūros, mokslo, politikos ir visuomenės raidos ženklai. Lietuva sausio 23-iąją, primena ELTA, mena ne tik iškilių asmenybių gimimus ir netektis, bet ir svarbius sprendimus, formavusius valstybės tapatybę bei jos ryšius su pasauliu.
1897 m. Vanagų kaime, netoli Klaipėdos, gimė rašytoja Ieva Simonaitytė, savo romanuose aprašiusi Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą. Jos kūryba tapo savitu Mažosios Lietuvos metraščiu, leidusiu išsaugoti nykstančio pasaulio atmintį. Rašytoja mirė 1978 m., tačiau jos tekstai iki šiol išlieka gyvi kultūrinėje sąmonėje.
1907 m. Auksūdyje, Kretingos rajone, gimė Alfonsas Kalnius, kalbininkas, tekstologas, redagavęs Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzę“, Žemaitės „Raštus“. Tai tylus, bet itin reikšmingas darbas, leidęs klasikos tekstams pasiekti skaitytojus autentiška ir moksliškai pagrįsta forma. Jis mirė 1981 m.
1918 m. Vilniuje įsteigta Baltarusijos mokslo draugija – Lietuvos baltarusių mokslininkų organizacija – liudijo apie tuo metu mieste klestėjusį daugiatautį intelektualinį gyvenimą ir pastangas telkti mokslą kaip dialogo priemonę.
1920 m. išleistas ryšininkų leidinio „Paštininkų balsas“ pirmasis numeris. Tai buvo ženklas, kad jauna valstybė siekia ne tik kurti institucijas, bet ir burti profesines bendruomenes, stiprinti vidinį ryšį bei informacijos sklaidą.
1921 m. Vilniuje gimė archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras, Marija Gimbutienė. Jos idėjos išplėtė supratimą apie senąsias civilizacijas ir iki šiol kelia diskusijas akademiniame pasaulyje. Mokslininkė mirė 1994 m. Los Andžele (JAV).
1998 m. Rygoje baigėsi Baltijos jūros šalių tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame 11-os šalių vyriausybių vadovai deklaracija patvirtino nuostatą toliau stiprinti regiono bendradarbiavimą, kurti stabilią ir klestinčią Europą be skiriamųjų linijų. Tai buvo laikotarpis, kai Baltijos regionas aktyviai įsitvirtino europinėje politinėje erdvėje.
1999 m. sostinės Rotušėje pirmą kartą surengtas labdaringas Vienos pokylis, tapęs ne tik kultūriniu renginiu, bet ir solidarumo bei paramos simboliu.
2002 m. pirmajai moteriai Lietuvos kariuomenėje – Lina Lajauskienė – suteiktas pulkininkės leitenantės laipsnis. Šis įvykis ženklino lūžį kariuomenės tradicijose ir moterų vaidmens gynybos sistemoje pripažinimą.
2009 m. prezidentas Valdas Adamkus pasirašė įstatymą dėl Energetikos ministerijos įsteigimo – sprendimą, kuris tapo svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.
2014 m. Švedijos Jonšiopingo mieste atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, dar kartą pabrėžęs Lietuvos pastangas stiprinti diplomatinius ir kultūrinius ryšius su Šiaurės Europa.
2019 m. Niujorke, savo namuose, mirė žinomas lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu, Jonas Mekas. Jam buvo 96-eri. Jo gyvenimas ir kūryba tapo tiltu tarp Lietuvos kultūros ir pasaulinio meno avangardo.
Kai kuriuos įvairių metų sausio 23 dienos įvykius priminė ELTA – primindama, kad net viena diena kalendoriuje gali talpinti visą valstybės atminties spektrą: nuo literatūros ir mokslo iki politikos, kultūros ir istorinių lūžių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
