Islandija svarsto istorinį žingsnį: narystė ES gali priartėti greičiau, nei tikėjosi daugelis

Islandija, ilgus metus buvusi viena artimiausių, bet neformalių Europos Sąjungos partnerysčių, vėl svarsto pilną narystę bloke. Reikjavike rimtai kalbama apie referendumą jau artimiausiais mėnesiais, nors derybos su ES buvo sustabdytos dar 2015 metais.

Diskusiją iš naujo įkaitino ne tik ekonominiai sunkumai, bet ir sparčiai prastėjanti saugumo aplinka Šiaurės Atlante.

Glaudūs ryšiai be narystės

Islandija nėra ES narė, tačiau ekonomiškai ir teisiškai su bloku susijusi jau kelis dešimtmečius. Šalis priklauso Europos laisvosios prekybos asociacijai ir Europos ekonominei erdvei, taip pat yra Šengeno erdvės ir Dublino susitarimo dalis.

Praktikoje tai reiškia laisvą prekių ir žmonių judėjimą su daugeliu ES valstybių ir didelę dalį perimtų ES taisyklių. Dėl to daugelis ekspertų Islandiją vadina „beveik nare“, kuriai iki pilnos narystės trūksta politinio sprendimo ir kelių jautrių kompromisų.

Senas ginčas dėl žuvininkystės

Pagrindinis stabdys, pirmą kartą pradėjus stojimo derybas 2009 metais, buvo bendroji ES žuvininkystės politika. Pagal ją ES valstybės dalijasi žvejybos kvotas bendruose vandenyse.

Islandijoje žvejyba ir su ja susijusios veiklos tiesiogiai ir netiesiogiai sudaro apie ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Todėl bet koks suvereniteto perdavimas žvejybos klausimu laikomas itin jautriu politiniu ir socialiniu klausimu.

Kainų krizė ir geopolitinė įtampa

Naujoji diskusijos banga kilo po 2022 metais prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą ir išaugusios ekonominės įtampos. Islandija yra viena turtingiausių Europos valstybių pagal pajamas vienam gyventojui, tačiau jau daugelį metų kovoja su dviženkle infliacija ir aukštomis paskolų palūkanomis.

Brangstant pragyvenimui, o turizmo ir žuvininkystės sektoriams svyruojant, dalis visuomenės narystėje ES mato didesnės rinkos ir stabilesnės valiutos privalumus. Ypač prisimenama 2008 metų finansų krizė, kai Islandijos krona smarkiai nuvertėjo.

JAV patikimumo klausimas

Islandija neturi kariuomenės ir savo saugumą grindžia naryste NATO bei dvišale gynybos sutartimi su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau pastaraisiais metais JAV politiniai signalai, įskaitant Donaldo Trumpo retoriką ir juokelius apie Grenlandijos bei Islandijos „aneksiją“, Reikjavike sutinkami su nerimu.

Strateginė Šiaurės Atlanto ir Arkties regiono reikšmė auga, todėl Islandija ieško tvirtesnių kolektyvinio saugumo garantijų Europoje. ES vis dažniau kalba apie savarankiškesnę gynybos ir saugumo politiką, stiprinant Lisabonos sutarties 42.7 straipsnio nuostatas.

Ar Islandija gali įstoti greičiausiai?

Naujausia apklausa rodo, kad šalyje menka, bet reali dauguma linkusi palaikyti narystę ES. Vyriausybę sudaranti socialdemokratų ir liberalų koalicija yra pažadėjusi referendumą dėl derybų atnaujinimo, iš pradžių planuotą iki 2027 metų, tačiau terminai, kaip skelbiama, gali būti paankstinti.

Politico cituojami ES pareigūnai teigia, kad Islandija, jei apsispręstų, galėtų tapti nare vos per metus. Didžioji dalis ES teisyno šalyje jau taikoma, o Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES sumažino konkurenciją dėl žuvininkystės kvotų ir gali palengvinti kompromisą.

Galutinis sprendimas priklausys nuo islandų rinkėjų, tačiau geopolitinė realybė ir vidaus ekonominės problemos verčia šalį sparčiai apsispręsti, ar ji nori galutinai įsilieti į Europos Sąjungos politinę ir saugumo erdvę.