Dirbtinis intelektas atveria naują grėsmę: įsilaužimai spartėja, o kritinė infrastruktūra lieka pažeidžiama

Buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros įsilaužėlis Davidas Kennedy įspėja, kad dirbtinio intelekto proveržis iš esmės perbraižo kibernetinio saugumo ribas. 

Pasak jo, sparčiai tobulėjantys DI modeliai suteikia galingus įrankius ne tik profesionaliems programišiams, bet ir gerokai mažiau patirties turintiems nusikaltėliams.

DI pagreitino įsilaužimus

Anksčiau sudėtingoms kibernetinėms atakoms įvykdyti reikėdavo metų patirties ir savaičių darbo. Dabar, anot Kennedy, pažangūs DI modeliai leidžia daug procesų automatizuoti ir juos atlikti per kelias minutes ar valandas.

„Tai, kas man būtų užtrukę dvi ar tris savaites, su šiuolaikiniais modeliais gali būti padaroma per valandą ar net greičiau“, – sakė Davidas Kennedy. Jis atkreipia dėmesį, kad naujos kartos modeliai pasirodo kas 3–4 mėnesius, o juos vejasi tokios šalys kaip Kinija, kuriančios panašaus lygio sistemas.

DI smarkiai padidina puolamąsias galimybes: nuo kenkėjiško kodo kūrimo iki sudėtingų sukčiavimo kampanijų ar automatizuoto silpnybių paieškos įmonių sistemose. Tuo pat metu DI naudojamas ir gynybai – grėsmių aptikimui, anomalijų stebėjimui, reagavimo scenarijų automatizavimui.

Tačiau ši nauja pusiausvyra kol kas nestabili. Įmonės, vyriausybės ir infrastruktūros valdytojai nespėja prisitaikyti, trūksta aiškių tarptautinių taisyklių ir standartų, kaip atsakingai naudoti DI kibernetinėje erdvėje.

Vandens tiekimas – naujas taikinys

Pastaraisiais mėnesiais bent kelių JAV valstijų vandens tiekimo įmonės pranešė apie kibernetines atakas. Federaliniai pareigūnai įtaria, kad už dalies jų gali stovėti su Iranu siejamos grupuotės, veikiančios ne dėl finansinės naudos, o dėl strateginio trikdymo.

„Įprasti išpirkos reikalaujantys programišiai siekia pinigų. Šiuo atveju matome kitą motyvą – bandymą sutrikdyti vandens valymo, medicinos ir kitas gyvybiškai svarbias paslaugas“, – aiškino Davidas Kennedy.

Anot jo, skirtingai nei Kinija, kuri dažniau telkiasi į žvalgybą ir karinio pasirengimo informaciją, Iranas esą yra pasirengęs „pereiti ribą“ ir faktiškai sustabdyti objektų veiklą, jei tai padėtų daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms.

„Turime rimtai nerimauti, nes jie linkę daryti žalos, o ne vien rinkti duomenis“, – sakė Kennedy. Jo teigimu, tai reiškia, kad tokios sistemos kaip vandens tiekimas, energetika ar sveikatos priežiūra tampa potencialiais įkaitais geopolitiniame konflikte.

Kibernetinis konfliktas abiem kryptimis

Davidas Kennedy pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos taip pat turi itin stiprias kibernetines pajėgas. JAV kibernetinis centras ir Nacionalinio saugumo agentūra kasdien vykdo puolamąsias ir gynybines operacijas prieš priešiškas valstybes, tarp jų ir Iraną.

„Mes jau dabar kasdien įsilaužiame į Irano sistemas, trikdome jų komunikacijas ir karines galimybes, o jie atsako savo atakomis“, – sakė jis. Tai primena lėtą, nuolat vykstantį kibernetinį karą, kuris viešai matomas tik tada, kai nukenčia civilinė infrastruktūra.

Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais DI tik dar labiau sustiprins šį nematomą konfliktą. Todėl valstybėms tenka didinti investicijas į kibernetinę gynybą, o kritinės infrastruktūros operatoriams – nuolat atnaujinti apsaugos sistemas ir ruošti incidentų valdymo planus.

Jei šios grėsmės nebus rimtai vertinamos, kibernetinės atakos gali virsti realiomis krizinėmis situacijomis, paveikiančiomis kasdienį gyventojų gyvenimą – nuo geriamojo vandens kokybės iki gydymo ligoninėse.