Kasdienis bendravimas be įtampos: kaip mandagiai nutraukti pokalbį ir neįžeisti kito žmogaus

Daugeliui pažįstama situacija: skubate, mintyse dėliojate darbus, o pažįstamas, kolega ar kaimynas įsivelia į ilgą pasakojimą. Norisi išlikti mandagiam, bet laikas tirpsta, o pokalbis nesibaigia.

Mokėjimas gražiai nutraukti pokalbį yra kasdienis socialinis įgūdis, kurio dažnai niekas specialiai nemokė. Tačiau jis gali labai palengvinti gyvenimą, sumažinti įtampą ir padėti išsaugoti gerus santykius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Kodėl taip sunku pasakyti „reikia bėgti“

Dalis žmonių jaučia stiprų norą patikti, todėl bijo, kad trumpas ar nutrauktas pokalbis paliks prastą įspūdį. Kiti prisimena vaikystėje girdėtas frazes apie „mandagumą“ ir supranta jį kaip būtinybę klausytis iki galo, kad ir kiek tai truktų.

Prie to prisideda ir nerimas: „ką jis pagalvos“, „gal atrodysiu nemandagus“, „gal įžeisiu“. Dėl to neretai sutinkame kalbėtis ilgiau, nei norėtume, o vėliau pykstame ant savęs ir jaučiamės išsekę.

Aiškus ketinimas: pirmas žingsnis į ramesnį bendravimą

Prieš galvojant apie konkrečias frazes, verta sau atsakyti į paprastą klausimą: kiek laiko šiandien galiu ir noriu skirti pokalbiams? Aiškus vidinis apsisprendimas palengvina bet kokį socialinį veiksmą.

Jei žinote, kad turite vos penkias minutes, mažiau graužsite save, kai reikės pokalbį užbaigti. Tai apsaugo nuo situacijos, kai formaliai skundžiamės laiko stoka, bet realiai pokalbius paliekame „bėgti“ savaime.

Mandagios frazės, kurios padeda išeiti iš pokalbio

Naudinga turėti keletą „paruoštų“ sakinių, kuriuos galima pritaikyti skirtingoms situacijoms. Jie padeda išvengti nepatogios tylos ir ilgų pasiaiškinimų, kodėl negalite toliau kalbėtis.

Renkantis formuluotes, svarbūs trys dalykai: trumpas paaiškinimas, pagarba kitam ir aiškus užbaigimas. Toliau pateikiami pavyzdžiai gali būti pritaikomi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Neutralūs, kasdienai tinkami sakiniai

• Turiu grįžti prie darbų, bet buvo malonu pasikalbėti.
• Reikia bėgti, laukia susitikimas, pratęskime kitą kartą.
• Dabar negaliu toliau kalbėti, bet ačiū, kad pasidalijai.
• Man jau metas eiti, nenoriu tavęs užlaikyti.

Šios frazės aiškiai parodo, kad nutraukiate pokalbį ne todėl, kad žmogus nepatinka, o dėl laiko ar aplinkybių. Tai sumažina tikimybę, kad kitas pasijus atmestas.

Kai reikia sustabdyti labai išsiplėtusį pasakojimą

Kartais pokalbis plečiasi taip, kad tampa sunku įsiterpti. Tokiu atveju padeda švelnus, bet tvirtas pertrauktukas, parodantis, kad vertinate žmogų, tačiau turite ribas.

• Pertrauksių tave akimirkai: turiu iškart eiti, tikiuosi, užbaikime šitą temą kitą kartą.
• Girdžiu, kad tau tai svarbu, bet dabar nebespėju tęsti, labai noriu grįžti prie šitos temos vėliau.
• Labai įdomu, bet šiuo metu neturiu pakankamai laiko tinkamai įsiklausyti.

Kūno kalba: dažnai pasako daugiau nei žodžiai

Vien žodžių nepakanka, jei kūno kalba siunčia kitą signalą. Jei ir toliau stovite labai arti, pritariamai linkčiojate ir neužsimenate apie laiką, žmogus natūraliai tęs pokalbį, nes atrodys, kad jums tinka.

Nutraukiant pokalbį, padeda keli paprasti gestai: truputį pasitraukti žingsniu, žvilgtelėti į laikrodį ar telefoną, suėmus daiktus į rankas parodyti, kad ruošiatės keliauti toliau. Svarbu tai daryti ne demonstratyviai, o ramiai ir be piktumo.

Kai pokalbis emociškai sunkus

Yra situacijų, kai žmogus pasakoja apie skaudžius dalykus, verkia ar dalijasi jautria patirtimi. Tokiais atvejais norisi būti šalia, bet kartais vis tiek pritrūksta laiko ar vidinių resursų tęsti.

Tada ypač svarbu sujungti pagarbą ir atvirumą: pripažinti, kad tema rimta, ir kartu aiškiai pasakyti, kiek šiuo metu galite būti šalia. Pavyzdžiui: „Gaila, kad tau taip nutiko, dabar turiu išeiti, bet galime susirašyti ar pasiskambinti vėliau, kai galėsiu ramiau pasiklausyti.“

Pokalbio užbaigimas internete ir telefonu

Žinučių, socialinių tinklų ir skambučių pasaulyje „pokalbio pabaiga“ dažnai išsitempia. Kartais žmonės pajunta pareigą iškart atsakyti, tada užstringa tarp kitų darbų ir jaučia nuolatinę įtampą.

Internete priimtina aiškiai parodyti, kad grįšite prie pokalbio vėliau: „Dabar būsiu be telefono, atsakysiu vakare“, „Turiu baigti darbą, parašysiu rytoj“. Svarbiausia išlaikyti paprastą toną ir nepulti į išsamius pasiaiškinimus.

Kaip reaguoti, jei žmogus vis tiek nesupranta užuominos

Kartais ir po mandagaus sakinio ar gestų pašnekovas vis tiek tęsia kalbą. Tuomet dažną apima vidinis susierzinimas ir noras arba atšliaužti atgal į pokalbį, arba staigiai jį nutraukti, paliekant abiem nemalonų jausmą.

Tokiais atvejais padeda pakartoti žinutę, bet dar aiškiau: „Labai atsiprašau, bet tikrai turiu išeiti dabar“, „Su malonumu pratęsiu kitą kartą, dabar jau vėluoju.“ Tai nėra šiurkštumas, tai aiškiai parodytos ribos.

Kasdienė praktika: pradėti nuo mažesnių situacijų

Kaip ir bet koks socialinis įgūdis, mokėjimas laiku užbaigti pokalbį stiprėja su praktika. Galima pradėti nuo mažiau įtemptų situacijų: trumpo pokalbio su kolega koridoriuje ar su pardavėju parduotuvėje.

Pastebėjus, kad nieko baisaus neįvyko, nerimas dėl kitų reakcijų mažėja, o pasitikėjimas savimi didėja. Ilgainiui tampa lengviau išlaikyti tiek pagarbą kitam, tiek pagarbą savo laikui ir savijautai.

Kada verta vis dėlto pasilikti ilgiau

Nors gebėjimas mandagiai nutraukti pokalbį naudingas, jis nereiškia, kad visada turime rinktis trumpiausią kelią. Kartais netikėtas atviras pokalbis su draugu, kolega ar giminaičiu virsta svarbiausiu dienos įvykiu.

Todėl verta pasverti: ar tikrai skubate, ar tiesiog esate pripratęs būti užimtas? Gal šį kartą verta suplanuotą užduotį perkelti ir likti šalia žmogaus, kuriam šiuo metu labai reikia jūsų dėmesio.

Balansas tarp savo laiko saugojimo ir jautrumo kitam yra kasdienis pasirinkimas, o aiškus ir ramus pokalbio užbaigimas padeda šį balansą palaikyti be kaltės ir be nereikalingų konfliktų.