Gibraltare mokslininkai aptiko iki šiol nežinotą kamerą Vangardo oloje, kuri yra Gorhemo urvų komplekso dalis. Šis atradimas suteikia itin svarbių įrodymų apie neandertaliečių elgesį, jų išgyvenimo strategijas ir išsivysčiusį intelektą.
Gibraltaro nacionalinio muziejaus direktoriaus Klivo Finleisono teigimu, smėlis, kuriuo kamera buvo hermetiškai užsandarinta, datuojamas maždaug 40 tūkstančių metų. Tai reiškia, kad ir pati kamera yra bent tokio pat senumo, todėl joje veikę žmonės beveik neabejotinai buvo neandertaliečiai.
Tyrėjų nuomone, neandertaliečiai, kurie Eurazijoje gyveno maždaug prieš 200 000–40 000 metų, naudojo Gibraltaro urvus kaip slėptuves. Manoma, kad ši slapta kamera jiems galėjo tarnauti kaip atsargų saugykla ypač sudėtingu jų egzistavimo laikotarpiu.
Jau daugelį metų diskutuojama, ar neandertaliečiai šiame regione galėjo išgyventi iki pat savo galutinio išnykimo. Naujasis atradimas sustiprina prielaidą, kad kai kurios neandertaliečių grupės čia išsilaikė ilgiau, nei manyta anksčiau. Gibraltaro urvų sistema, į kurią įeina Gorhemo, Vangardo ir kitos olos, jau seniai žinoma kaip itin svarbus neandertaliečių gyvenimo liudijimų šaltinis.
Slaptoje kameroje mokslininkai aptiko didelę sraigės kriauklę. Tai rodo, kad neandertaliečiai šioje vietovėje buvo sumanūs maisto ieškotojai ir sugebėjo rasti išteklių net labai sudėtingomis sąlygomis.
Ypač svarbu tai, kad šie likučiai, kaip manoma, į kamerą buvo atnešti tyčia, o ne pateko ten natūraliu būdu. Tai liudija planavimo ir numatymo lygį, kuris daugeliui priešistorinių rūšių nėra būdingas.
Be to, mokslininkai aptiko ir neandertaliečių naudotų įrankių pėdsakų – rastos iš akmens ir kitų medžiagų pagamintos priemonės. Manoma, kad jos buvo naudojamos gyvūnams skersti, maistui apdoroti ir, tikėtina, net kitų įrankių gamybai.
Šie radiniai dar kartą patvirtina teoriją, kad neandertaliečiai nebuvo primityvūs medžiotojai ir rankiotojai – jie gebėjo kurti ir naudoti sudėtingus įrankius bei technologijas, leidusias jiems valdyti aplinką ir prie jos prisitaikyti.
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 40 tūkstančių metų. Tačiau uždaros kameros atradimas rodo, jog šiame regione jie galėjo gyventi ilgiau, nei manyta iki šiol.
Jeigu neandertaliečiai Gibraltare išsilaikė iki maždaug 24 000 metų prieš mūsų erą, tuomet jų išnykimas būtų įvykęs daug arčiau laikotarpio, kai šiame regione pasirodė šiuolaikiniai žmonės. Tai gali iš esmės pakeisti supratimą apie šių dviejų žmonių rūšių tarpusavio sąveiką.
Kiti mokslininkų atradimai
Jungtinėje Karalystėje archeologai neseniai aptiko milžinišką romėnų vilą, kurią jau praminė „naujaisiais Pompėjais“. Manoma, kad ši vila suteiks precedento neturinčios informacijos apie Velso nacionalinę istoriją ir romėnų gyvenimo būdą šiose žemėse.
Taip pat pranešta apie ežero dugne rastus priešistorinius kanojus, senesnius už Egipto piramides. Iš viso užfiksuota 16 valčių, suskirstytų į dvi grupes. Manoma, kad jos žymėjo senovines pakrantės išsilaipinimo vietas, kur bendruomenės rinkdavosi žvejybai, prekybai ar kelionėms.
