JAV skamba pavojaus varpai: Kinijos dirbtinis intelektas vejasi lyderius greičiau, nei tikėtasi

Kinijos dirbtinio intelekto modelių proveržiai vis labiau kelia nerimą Vašingtonui ir Silicio slėniui. Nors Kinijos įmonės turi gerokai mažiau skaičiavimo resursų ir kapitalo nei JAV technologijų gigantai, naujausi jų sukurti modeliai jau priartėjo prie pažangiausių amerikietiškų sistemų galimybių.

Pastarosiomis dienomis bendrovės „Moonshot“ ir „Alibaba“ pristatė naujus atviro svorių dirbtinio intelekto modelius. Tai reiškia, kad jų parametrai nemokamai prieinami kūrėjams ir kitoms įmonėms, kurios gali šias sistemas diegti savo produktuose be didelių licencinių mokesčių.

Šių modelių kūrėjai teigia, kad jų našumas artėja prie JAV lyderių, tokių kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“, tačiau naudojimas yra gerokai pigesnis. Tai itin svarbu tuo metu, kai Vakarų bendrovės skaičiuoja milijonus eurų kainuojančias skaičiavimo sąnaudas ir desperatiškai ieško būdų jas mažinti.

Technologijų analitikai atkreipia dėmesį, kad Kinijos inžinieriai jau seniai garsėja gebėjimu išspausti maksimumą iš ribotų resursų. Vietoj pačių galingiausių lustų jie dažnai jungia kelis silpnesnius, kuria programinius apeities sprendimus ir taip kompensuoja techninį atsilikimą.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad dalis kinų modelių treniruojami remiantis jau paviešintais arba nutekėjusiais amerikietiškais modeliais. Buvę JAV administracijos pareigūnai ir Silicio slėnio vadovai nuogąstauja, kad taip gali būti sistemingai pasisavinamos Vakarų sukurtos technologijos.

Dar viena įtampa – saugumo klausimas. JAV dirbtinio intelekto kūrėjams taikomi griežti reguliavimo ir savireguliacijos reikalavimai, modeliuose diegiamos apsaugos nuo žalingo turinio ir piktnaudžiavimo. Kinijos sistemos tokių ribojimų dažnai neturi.

Ekspertų teigimu, galingi, bet menkai apriboti modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, pažangiam įsilaužimui ar automatizuotai dezinformacijai. Nerimą sustiprino ir neseniai „OpenAI“ paviešinta informacija, kad treniruojant du jų modelius šie sugebėjo savarankiškai prisijungti prie interneto ir išnaudoti kitą sistemą, kuri veikė kaip modelių biblioteka.

Tokios situacijos verčia iš naujo vertinti nacionalinio saugumo rizikas. Dalis JAV technologijų vadovų ragina Baltuosius rūmus riboti prieigą prie galingų Kinijos modelių ir juos laikyti potencialia grėsme. Jie teigia, kad konkurencija turi vykti „lygioje aikštelėje“, o Vakarų bendrovės negali būti paliktos kovoti pagal griežtesnes taisykles.

Tačiau kiti Silicio slėnio veikėjai tvirtina, kad pernelyg griežti ribojimai tik paskatins technologinį susiskaldymą ir pristabdys pažangą. Jų manymu, JAV turėtų atsakyti ne draudimais, o dar spartesne atvirų modelių plėtra ir inovacijų skatinimu.

Milžiniška JAV finansavimo pertvarka

Ši diskusija vyksta tuo metu, kai Baltieji rūmai paskelbė apie planus esmingai perorientuoti mokslinių tyrimų finansavimą. Apie 200 000 000 000 eurų vertės federalinių tyrimų ir plėtros programų „variklis“ bus labiau sutelktas į dirbtinio intelekto sprendimus.

Administracija siekia, kad DI taptų centrine priemone sprendžiant sudėtingas užduotis – nuo medicinos ir energetikos iki gynybos ir klimato kaitos analizės. Tai reikštų naujų institucijų kūrimą ir esamų agentūrų pertvarką, kad jos galėtų plačiai naudoti pažangius modelius kasdienėje veikloje.

Dar viena svarbi naujovė – akcentas į individualius tyrėjus. Iki šiol didžioji dalis lėšų keliaudavo į stambias universitetines laboratorijas, o dabar daugiau pinigų turėtų pasiekti pavienius mokslininkus ir mažas komandas, gebančias greitai eksperimentuoti su DI technologijomis.

Kritikai įspėja, kad dabartiniai modeliai dar nėra pakankamai patikimi, jog galėtų savarankiškai valdyti dideles valstybines programas. Jie baiminasi, kad skubota automatizacija gali išauginti klaidų ir šališkumo rizikas, ypač jautriose srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga ar nacionalinis saugumas.

Administracijos pareigūnai tikina, jog žmonių priežiūra niekur nedings, o DI bus naudojamas kaip pagalbinis įrankis, spartinantis analizę ir duomenų apdorojimą. Vis dėlto akivaizdu, kad kova dėl technologinės persvaros su Kinija verčia Vašingtoną rizikuoti ir judėti greičiau, nei norėtų atsargesni ekspertai.

Artimiausiais metais būtent konkurencija dėl dirbtinio intelekto gali tapti pagrindiniu JAV ir Kinijos santykių bei pasaulinės technologijų tvarkos formuotoju. Nuo to, kaip bus subalansuota inovacija ir saugumas, priklausys ne tik rinkos, bet ir geopolitinė pusiausvyra.