Naftos kainų šuolis kelia naują grėsmę: vairuotojai ir vartotojai gali pajusti dar didesnį spaudimą

Įtampa ties Hormūzo sąsiauriu ir platesni konfliktai Artimuosiuose Rytuose vėl supurtė pasaulines energijos rinkas. Naftos kaina neseniai buvo perkopusi 100 eurų už barelį ribą, o tai iš karto persidavė degalų kainoms ir atgaivino infliacijos baimių šmėklą.

Brangesnė nafta yra viena greičiausių grandinių, kuriomis geopolitiniai sukrėtimai persikelia į kasdienes žmonių išlaidas. Šįkart situacija sudėtingesnė, nes daugelis šalių dar tik bandė atsikvėpti po ankstesnių energetikos šokų.

Degalų kainos JAV ir Europoje

Jungtinėse Valstijose vidutinė benzino kaina jau viršija 4 eurus už galoną. Vairuotojai tai pajunta iš karto – pildydami bakus jie moka dešimtimis eurų daugiau nei prieš kelis mėnesius.

Europoje degalai taip pat sparčiai brangsta. Kai kuriose degalinėse Milane benzino kaina yra pakilusi virš 2,6 euro už litrą, todėl Italijos vyriausybė svarsto naujas priemones, kaip sušvelninti smūgį gyventojams ir verslui.

Degalų kainą kelia ne tik brangesnė žaliavinė nafta. Rinkos dalyviai susiduria su didesniais laivybos ir draudimo kaštais, nes tanklaivių plaukimas per rizikingus jūrų maršrutus tampa pavojingesnis.

Infliacijos sugrįžimo grėsmė

Ekonomistai perspėja, kad naftos kainai išliekant apie 100 eurų už barelį, infliacija gali vėl įsibėgėti būtent tada, kai centriniai bankai ruošėsi švelninti pinigų politiką. Brangsta benzinas, dyzelinas, aviaciniai degalai, suskystintos dujos.

Oro linijos susiduria su didesnėmis sąnaudomis ir kelia bilietų kainas. Logistikos ir krovinių vežimo bendrovės daugiau moka už dyzeliną ir į savo tarifus įskaičiuoja kuro priemokas, todėl brangsta prekių pristatymas.

Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde pripažino, kad geopolitinė situacija išlieka trapi ir bet koks energijos tiekimo sutrikimas gali ilgiau nei tikėtasi stumti kainas aukštyn. Tai reiškia didesnę riziką, kad palūkanos liks aukštesnės ilgiau.

Smūgis importuojančioms Azijos šalims

Azijoje spaudimą ypač jaučia nuo importuojamos naftos priklausomos ekonomikos. Indija daugiau kaip 80 proc. reikalingos naftos įsiveža iš užsienio, todėl brangstanti žaliava didina importo sąskaitą, spaudžia rupiją ir transporto bei logistikos kainas.

Kinija ir toliau perka nuolaidomis parduodamą rusišką ir iranišką naftą, tačiau ji taip pat susiduria su didesnėmis frachtavimo ir perdirbimo sąnaudomis. Brangesni energijos ištekliai veikia chemijos pramonę, gamybą ir eksportuotojų konkurencingumą.

Analitikai akcentuoja, kad naftos kainų šokas niekada neapsiriboja degalinėmis. Jis išsiskleidžia visoje tiekimo grandinėje – nuo žemės ūkio ir maisto kainų iki pramonės produkcijos ir paslaugų.

Papildomą nerimą kelia ir galimi sutrikimai Raudonojoje jūroje bei aplink Hormūzo sąsiaurį, per kuriuos keliauja reikšminga pasaulinės prekybos ir naftos srautų dalis. Jei dabartinė įtampa tęsis, pasaulio ekonomika susidurs su nauju energijos šoko etapu, kuris gali sulėtinti augimą ir pailginti aukštos infliacijos laikotarpį.