Kiek iš tiesų žinoma apie Donaldo Trumpo sveikatą? Ekspertai atkreipia dėmesį į kelis svarbius faktus

Artėjant Donaldo Trumpo 80-ajam gimtadieniui, JAV žiniasklaidoje ir medicinos ekspertų bendruomenėje vėl auga susidomėjimas jo sveikata. Nors prezidentai teisiškai neprivalo viešinti medicininių duomenų, visuomenės lūkesčiai – ypač kai kalbama apie vyriausią kada nors perrinktą JAV vadovą – yra gerokai didesni.

Per pastaruosius 13 mėnesių Trumpas tris kartus lankėsi Valterio Rido nacionalinėje karinėje ligoninėje. Kiekvieną kartą Baltieji rūmai tai vadino „rutininėmis“ apžiūromis, tačiau kartu paliko daugiau klausimų nei atsakymų.

Kas žinoma apie Trumpo sveikatos būklę?

Viešai paskelbtuose išrašuose minima, kad Trumpas turi šiek tiek padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, odos pažeidimų nuo saulės ir vartoja kelis vaistus širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Jis geria cholesterolį mažinančius vaistus ir kasdien vartoja aspiriną.

Didžiausią ekspertų nerimą kelia būtent aspirino dozė. Daugumai vyresnio amžiaus pacientų, jei apskritai rekomenduojama, skiriama 81 miligramo dozė. Trumpo teigimu, jis vartoja 325 miligramus – keturis kartus daugiau. Tokia dozė didina kraujavimo, taip pat ir vidinių kraujavimų, riziką, o tai gali paaiškinti ant rankų matomus kraujosruvas.

Trumpo šeimos istorijoje yra Alzheimerio liga – nuo jos mirė jo tėvas. Pats prezidentas yra atlikęs Monrealio kognityvinį testą ir viešai giriasi kelis kartus gavęs maksimalų balų skaičių. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai tik atrankinis testas, o ne išsami neurologinė diagnozė.

Pabrinkusios kulkšnys ir nuovargis dieną

2023 metų liepą Trumpo gydytoja pranešė diagnozę – lėtinė veninė apatinių galūnių nepakankamumas. Ji paaiškino, kad dėl sutrikusios venų vožtuvų funkcijos kraujas kaupiasi kojose, todėl atsiranda tinimas aplink kulkšnis.

Kardiologai sutinka, kad ši būklė dažna vyresniems pacientams, tačiau akcentuoja dar vieną aspektą: staiga atsiradęs arba ryškus tinimas gali būti ir širdies nepakankamumo požymis. Būtent todėl kai kurie ekspertai stebisi, kodėl prieš metus jo medicininiame įraše buvo nurodyta, jog tinimo nėra, o vėliau jau kalbama apie „lėtinę“ būklę.

Diskusijas kelia ir dažnas Trumpo snaudimas dienos metu per posėdžius ar viešus renginius. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad ryškus dieninis mieguistumas gali rodyti rimtesnes problemas – miego apnėją, depresiją, pažintinių funkcijų silpnėjimą ar širdies ligas.

Ar pakanka skaidrumo apie prezidento sveikatą?

JAV teisės aktai nereikalauja iš prezidentų atskleisti medicininių duomenų. Tai paliekama jų pačių ir Baltųjų rūmų gydytojų nuožiūrai. Tačiau viešumo standartai ilgainiui kito – po Dwighto Eisenhowerio širdies infarkto dar labiau išryškėjo, kaip svarbu visuomenei žinoti tikrąją valstybės vadovo sveikatos būklę.

Šiandien dalis medikų siūlo bent minimalų privalomą paketą: kasmetinį fizinį ištyrimą, išsamią širdies ir kraujagyslių sistemos analizę bei kognityvinės būklės vertinimą. To ypač tikimasi, kai prezidentas artėja prie 80-ies ir turi širdies ligų rizikos veiksnių.

Apklausa, kurią atliko viena JAV televizija, rodo, kad tik mažiau nei pusė amerikiečių mano, jog Trumpas yra pakankamai geros fizinės formos vadovauti šaliai. Kol kas akivaizdu viena – tol, kol Baltieji rūmai skelbs tik fragmentišką informaciją, klausimai dėl prezidento sveikatos išliks politinių debatų centre.