Europa šyla sparčiausiai pasaulyje: nauja ataskaita siunčia rimtą perspėjimą dėl ateities karščių

Birželis Vakarų Europoje buvo karščiausias per visą matavimų istoriją, o nauja Copernicus klimato stebėsenos tarnybos ataskaita jį apibūdina kaip rimtą pavojaus signalą žemynui. Vidutinė oro temperatūra regione siekė 20,4 laipsnio šilumos – daugiau kaip 3 laipsniais virš daugiametės normos, tuo pat metu fiksuotos ir rekordinės jūrų vandens temperatūros.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad žemynas šyla sparčiausiai pasaulyje. Mokslininkai sutaria, kad tokio masto karščio bangos būtų praktiškai neįmanomos be žmogaus sukeltos klimato kaitos, o jų pasekmės jau dabar matuojamos tūkstančiais gyvybių.

Karštis – tylus žudikas miestuose

Ne pelno organizacija Global Witness skaičiuoja, kad per birželio karščio bangą du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų galėjo patirti kenksmingą ozono taršos lygį. Tokios sąlygos ypač pavojingos žmonėms, sergantiems širdies ir kvėpavimo ligomis.

Ekspertų teigimu, karštis miestuose ypač pavojingas dėl vadinamojo šilumos salos efekto. Cementas, asfaltas, stiklas ir metalas dieną sugeria, o naktį išspinduliuoja šilumą, todėl net ir atvėsus orui gyventojai neatsigauna, blogėja miegas, daugėja širdies smūgių ir insultų.

„Tai tiesiog gyvybės ir mirties klausimas. Karštis yra tylus, nematomas ir nužudo daugiau žmonių nei bet kuri kita klimato grėsmė, dažnai visos kartu sudėjus“, – sakė ekstremalaus karščio poveikį tirianti ekspertė Kathy Baughman McLeod.

Pažeidžiamiausi – senjorai, moterys ir benamiai

Per ankstesnes vasaras Europoje nuo karščio mirė apie 50 000 žmonių, o prieš dvejus metus – maždaug 63 000. Vien Vokietijoje pastaroji didelė karščio banga, anot ekspertų, pareikalavo apie 5 000 gyvybių, dauguma aukų – vyresni nei 75 metų žmonės.

Senjorai dažnai gyvena mažai šilumą izoliuojančiuose butuose, neretai palėpėse, turi lėtinių ligų ir taupo elektrą, todėl vėsinimą naudoja mažai arba visai juo nesinaudoja. Pažeidžiami ir lauke dirbantys žmonės – statybininkai, žemės ūkio, pristatymo, komunalinių paslaugų darbuotojai.

K. Baughman McLeod atkreipia dėmesį, kad moterys karščio poveikį patiria stipriau tiek fiziologiškai, tiek socialiai. „Moterų prakaitavimo intensyvumas mažesnis, o nėštumas, menstruacijos, menopauzė keičia termoreguliaciją. Be to, jos dažniau nei vyrai neatlygintinai rūpinasi vaikais ir senjorais, dirba karštose virtuvėse ir pačios neturi laiko atsivėsinti“, – sakė ji.

Sprendimai: nuo įspėjimų iki žaliųjų erdvių

Trumpuoju laikotarpiu lemiamas vaidmuo tenka aiškiems įspėjimams ir vadinamajam karščio raštingumui. Žmonės turi žinoti, kaip atpažinti šilumos smūgio simptomus, kada keisti darbų grafiką, kaip naudoti lengvus drabužius, vandenį ir oro srautą kūnui vėsinti, kur yra viešos vėsinimosi erdvės.

Ilgalaikėje perspektyvoje miestams būtinos investicijos į medžius, parkus, vandens telkinius ir šešėlį. Miestų planavimo pavyzdžiai rodo, kad plačios medžių alėjos ar aikščių „sužalinimas“ gali sumažinti miesto temperatūrą keliais laipsniais ir pagerinti oro kokybę.

Kai kurios šalys jau diegia naujoves: Indijos miestuose parengta apie 300 karščio veiksmų planų, o Ispanijoje bandoma vardais vadinti karščio bangas, kaip uraganus. Tyrimai rodo, kad pavadintoms karščio bangoms gyventojai skiria daugiau dėmesio ir geriau laikosi rekomendacijų.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina visas valstybes kurti karščio ir sveikatos veiksmų planus. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai turi pasiekti labiausiai pažeidžiamus žmones – nuo durų iki durų tikrinamų senjorų iki benamiams atveriamų vėsių patalpų.