Dirbtinis intelektas keičia knygų pasaulį: autoriai ir leidėjai įspėja apie naują grėsmę kūrybai

Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia knygų pasaulį – nuo to, kaip renkamės naujus romanus, iki to, kas iš tiesų parašė tekstą ar nutapė viršelį. 

Leidėjai, autoriai ir skaitytojai vienu metu džiaugiasi naujomis galimybėmis ir nerimauja dėl kūrybos ateities.

Algoritmai ir socialiniai tinklai

Skaitytojai vis dažniau pasikliauja rekomendacijomis, kurias pateikia tiek knygynų platformų algoritmai, tiek socialiniai tinklai. Vien „BookTok“ žyma „TikTok“ tinkle siejama su dešimtimis milijonų įrašų, o knygų lentynose atsirado specialios skiltys šių rekomendacijų hitams.

Algoritmai padeda greičiau rasti panašias istorijas ir autorius, tačiau kartu stiprina madas. Dažniau matomi tie patys populiarūs romanai, o mažiau žinomi ar įvairesni balsai lengvai pasimeta. Norint atrasti iš tiesų kitokias knygas, skaitytojui vis dar reikia sąmoningai ieškoti.

DI kuriamos knygos ir teisiniai ginčai

Leidyboje kyla nauja banga – tekstai, kuriuos iš dalies ar visiškai generuoja dirbtinis intelektas. 2023 metais vien savilaidos būdu išleista apie 2,6 milijono knygų, o tokios platformos kaip „Amazon“ buvo priverstos riboti kasdienius įkėlimus dėl DI generuojamo turinio antplūdžio.

Kai kurie autoriai, kaip japonė Rie Qudan, atvirai pripažįsta naudojantys DI kūrybai ir net laimi literatūrinius apdovanojimus. Kiti rašytojai įsitikinę, kad kyla pavojus kūrybinei laisvei ir savitam stiliui. Leidėjai DI dažniau taiko rinkodarai, anotacijoms ir pardavimų prognozėms, tačiau kyla autorių teisių klausimai.

Didelę įtampą kelia tai, kad DI sistemos dažnai mokomos iš saugomų kūrinių be leidimo ir be atlygio. Kai kurios technologijų įmonės jau susiduria su didelėmis kompensacijų pretenzijomis, skaičiuojamomis šimtais milijonų eurų, ir kūrėjai reikalauja aiškių taisyklių bei sąžiningo atlygio.

Vertėjų ir iliustratorių dilema

Vertimo srityje DI ypač stipriai įsitvirtino informaciniuose, techniniuose ir verslo tekstuose. Literatūroje jo ribos daug ryškesnės: algoritmai gerai atpažįsta žodžių dėsningumus, bet sunkiai pagauna potekstę, kultūrines užuominas ir emocinį toną.

Vertėjai pasakoja atvejus, kai eilėraščiai ar metaforiniai tekstai buvo susiaurinti iki pažodinio, neteisingo žodžių derinio, o smulki klaida perkėlė emocinį akcentą visai kitur. Dalį specialistų jau pakeitė automatiniai vertimai, kiti dirba redaguodami DI tekstus už gerokai mažesnį atlygį.

Panaši situacija ir iliustracijų rinkoje. DI įrankiai per kelias sekundes sukuria įspūdingus paveikslus, tačiau vaikų literatūroje leidėjai vis dar dažnai renkasi dailininkus, kurie kuria apgalvotai ir emociškai. Kai kas svarsto, ar ateityje žyma „sukurta žmogaus“ netaps kokybės garantu, užtikrinančiu, kad skaitytoją pasiekia autentiška kūryba.

Galiausiai dauguma sutaria: dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis, jei tarnauja žmogaus idėjoms, o ne jas užgožia. Skaitytojams, leidėjams ir kūrėjams dabar tenka svarbiausia užduotis – susitarti dėl aiškių taisyklių ir sąžiningos ribos tarp technologijos ir žmogiškos kūrybos.