Europa atsidūrė pavojingoje kryžkelėje: priklausomybė nuo Kinijos kelia vis daugiau nerimo

Kinija šiandien – ne tik pasaulio gamykla, bet ir aukštųjų technologijų, elektromobilių bei retųjų žemės elementų supergalia. Europos pramonė ir vartotojai vis labiau priklausomi nuo kinų gaminių, investicijų ir žaliavų, tačiau kartu auga nerimas dėl saugumo, politinio spaudimo ir demokratijos erozijos.

Ši įtampa tarp ekonominės naudos ir strateginės rizikos tampa vienu svarbiausių šio dešimtmečio geopolitinių klausimų.

Technologinis šuolis ir vidaus silpnybės

Šendženas, vadinamas Kinijos technologijų širdimi, šiandien demonstruoja ateities viziją: dronais pristatomas maistas, be vairuotojo važiuojantys taksi, elektriniai automobiliai. Valstybė agresyviai remia vietinius gamintojus, todėl kinų elektromobiliai ir baterijos jau lenkia daugelį vakarietiškų konkurentų.

Kinijos valdžia atvirai deklaruoja tikslą iki šio amžiaus vidurio paversti šalį „modernia ir stipria socialistine valstybe“. Tačiau už įspūdingo fasado slypi rimti struktūriniai iššūkiai: milžiniškas nekilnojamojo turto burbulas, tarša sunaikinta dalis dirbamos žemės, senstanti visuomenė ir didžiulės skolos.

Dalis analitikų perspėja, kad būtent ekonominių sunkumų spaudžiama Kinija gali tapti agresyvesnė karine ir užsienio politika, ypač Taivano ir Pietų Kinijos jūros atžvilgiu.

Priklausomybė nuo žaliavų ir technologijų

Vienas silpniausių Europos taškų – retųjų žemės elementų ir kitų kritinių žaliavų tiekimas. Didelė dalis šių medžiagų išgaunama arba perdirbama Kinijoje, todėl bet koks tiekimo sutrikimas galėtų paralyžiuoti automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos bei elektronikos pramonę.

Kinija jau yra demonstravusi, kad savo monopolistinę padėtį gali naudoti kaip politinio spaudimo priemonę, ribodama eksportą ar keisdama eksporto taisykles atsakydama į Vakarų sankcijas.

Dar vienas sudėtingas klausimas – telekomunikacijų tinklai. „Huawei“ technologijos ilgą laiką buvo laikomos pažangiausios 5G srityje, tačiau po kaltinimų dėl ryšių su Kinijos žvalgyba ir žmogaus teisių pažeidimų dalis Europos valstybių apribojo šios bendrovės įrangos naudojimą branduoliniuose tinkluose.

Investicijos Europoje ir politinis poveikis

Kinija aktyviai investuoja į strateginius infrastruktūros objektus Europoje – uostus, geležinkelius, baterijų ir elektromobilių gamyklas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vengrija, kur koncentruojama didelė dalis kinų investicijų, statomos baterijų ir automobilių gamyklos, modernizuojamas geležinkelis iki Serbijos ir Graikijos uostų.

Tokios investicijos padeda kurti darbo vietas ir modernizuoti regionus, tačiau kartu suteikia Pekinui svertų ES viduje. Vengrijos valdžia vis dažniau blokuoja griežtesnes ES pozicijas Kinijos atžvilgiu ir taip sustiprina Pekino įtaką Bendrijos sprendimams.

NATO ir Europos institucijos perspėja, kad ekonominis bendradarbiavimas su autoritarine valstybe, smarkiai stiprinančia kariuomenę ir remiančia Rusiją karo Ukrainoje metu, negali būti vertinamas tik kaip verslo reikalas. Pasak buvusios Europos Komisijos narės Margrethe Vestager, pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos gali ilgainiui silpninti ir pačią Europos demokratiją.

Europa šiandien atsidūrusi kryžkelėje: išlaikyti prekybą ir investicijas, kartu diversifikuojant tiekimo grandines, stiprinant savo technologinį pajėgumą ir ginant demokratines vertybes. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Kinijos ekonominė galia taps partneryste, ar pavojinga priklausomybe.