Europa pati stabdo savo augimą? Ekspertės įvardijo problemą, kuri kainuoja milijardus

Europa per kelis dešimtmečius sukūrė vieną griežčiausių reguliavimo sistemų pasaulyje. Nuo duomenų apsaugos iki darbo teisės ir aplinkosaugos – taisyklės čia dažnai daug griežtesnės nei Jungtinėse Valstijose ar Kinijoje. Tačiau vis dažniau klausiama, ar tokia kryptis neveda į ekonominį silpnėjimą.

Buvusi Europos Komisijos narė Cecilia Malmström pripažįsta, kad Europa yra perreguliuota ir tai matyti ne vienoje aukšto lygio ataskaitoje. Pasak jos, bėda ne tik taisyklėse, bet ir tame, kad bendra rinka vis dar neveikia kaip vieninga erdvė: skiriasi viešųjų pirkimų, leidimų, įgyvendinimo praktikos.

„Turime vidinę rinką, kuri iki galo neveikia kaip viena rinka, ir tai trukdo inovacijoms bei augimui“, – sakė ji.

Konkurencijos ekspertė Cristina Caffarra su kliše „Amerika kuria, Kinija kopijuoja, Europa reguliuoja“ nesutinka. Ji primena, kad Europoje startuolių kuriama daug, tačiau žemynas per daug energijos skyrė amerikietiškų skaitmeninių milžinių ribojimui, o ne savo ekosistemų stiprinimui.

„Reguliuoti tai, ko pats nekontroliuoji ir nevaldai, nekuria tau jokių turto vienetų“, – pabrėžė Caffarra.

Ji primena, kad Europos Komisija prieš „Google“ dideles bylas pradėjo dar 2010 metais, bet teismų procesai užsitęsė dešimtmetį. Milijardinės baudos ilgai laikomos sąskaitose ir realiai nekeičia rinkos balanso, o per tą laiką Europa taip ir nesukūrė savo debesijos ar programinės įrangos gigantų.

Caffarra skaičiuoja, kad apie 90 proc. Europos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant debesų kompiuteriją, valdo ne europiečiai. Didžiulės vietos taupymo ir pensijų lėšos kasmet nukeliauja finansuoti užsienio technologijų augimą, o ne Europos startuolius.

Malmström sutinka, kad kapitalo rinkų trūkumas ir lėtas leidimų išdavimas smarkiai riboja įmonių augimą. Ji ragina supaprastinti procedūras ir sumažinti perteklinę ataskaitų naštą, kuri vienodai slegia ir mažas, ir dideles bendroves.

„Įmonės man nuolat kartoja, kad jos per daug laiko skiria ataskaitoms, o ne inovacijoms ir darbui su klientais“, – sakė ji.

Caffarra savo ruožtu kritikuoja ir pačią Europos verslo elitą. Jos nuomone, pernelyg patogu dėl visko kaltinti reguliavimą ir Briuselį, vietoje to, kad įsipareigotų konkrečioms investicijoms, pavyzdžiui, bendroms šimtų milijardų eurų apimties programoms dirbtinio intelekto ir debesijos srityse.

Abi ekspertės sutaria, kad socialinė apsauga ir aplinkosaugos standartai yra Europos pasirinktas kelias, o ne klaida. Diskusija sukasi ne apie tai, ar atsisakyti vertybių, bet kaip kartu su jomis sukurti sąlygas inovacijoms, kapitalo judėjimui ir spartesniam verslų augimui.

Jei Europa neras pusiausvyros tarp apsaugos ir ambicijos statyti savo skaitmeninę infrastruktūrą, rizika likti priklausomai nuo kitų žemynų technologijų gali tik didėti.