Karas Ukrainoje pasiekė lūžio tašką? JAV analitikai paaiškino, kodėl Rusijos padėtis prastėja

Naujausia JAV analitinio centro CSIS analizė rodo, kad po kelerių metų karo Ukrainoje Rusija atsidūrė strategiškai nepalankioje padėtyje. 

Milžiniški nuostoliai, lėtas puolimo tempas ir karo persikėlimas į Rusijos teritoriją kuria vadinamąją pralaiminčią lygtį Maskvai.

Nuostoliai auga greičiau nei laimėjimai

CSIS vertinimu, nuo 2022 metų vasario iki 2026 metų birželio Rusija patyrė apie 1,4 mln. bendrų nuostolių – žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų. Iš jų maždaug 450 000 sudaro žuvę kariai. Tai kelis kartus viršija visus Jungtinių Valstijų nuostolius po Antrojo pasaulinio karo.

Dar karo pradžioje vienam ukrainiečių nuostoliui tekdavo maždaug trys rusų. 2026 metais, CSIS skaičiavimu, santykis išaugo iki aštuonių rusų nuostolių vienam ukrainiečiui. Tokį šuolį lemia Rusijos taktika masiškai siųsti pėstininkus į gerai apšaudomas zonas ir Ukrainos dronų bei artilerijos efektyvumas.

Lėtas puolimas per „žudymo zoną“

Pirmosiomis invazijos savaitėmis rusų pajėgos judėjo Kyjivo link 3 000–7 000 metrų per dieną greičiu, nes teritorija dar nebuvo įtvirtinta. Dabar frontas atrodo visai kitaip: rytų Ukrainoje, vadinamojoje tvirtovių juostoje, Rusijos pajėgos kai kur pajuda tik 50–90 metrų per dieną.

Ekspertai šį tempą lygina su Pirmojo pasaulinio karo Somos mūšiu, garsėjusiu beprasmiškomis atakomis ir minimalia pažanga. Tarp pagrindinių pozicijų susiformavo 20–40 kilometrų pločio „žudymo zona“, tankiai užpildyta dronais ir artilerijos ugnimi, kur beveik bet koks judėjimas kainuoja brangiai.

Karas persikelia į Rusijos gilumą

Neturėdama pilnavertės modernios karinės aviacijos, Ukraina daug investavo į trumpo, vidutinio ir ilgo nuotolio dronus bei raketas. Pasak CSIS, didžiausia smūgių koncentracija fiksuojama netoli sienos ir okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą.

Tačiau per pastaruosius metus suintensyvėjo smūgiai ir į Rusijos gilumą. Dronai smogė Maskvai, Sankt Peterburgui, taip pat tūkstančius kilometrų nutolusioms oro pajėgų bazėms, kur laikomi strateginiai bombonešiai. Vienos operacijos metu, pavadintos „Voratinklio tinklu“, Ukrainos dronai atakavo kelias tokias bazes iš karto.

Simboliniu lūžio tašku tapo 2026 metų gegužės karinis paradas Maskvoje. Bijodama ukrainiečių smūgio, Rusijos valdžia gerokai sumažino technikos ir karių skaičių. Tai parodė, kad karo grėsmė akivaizdžiai pasiekė ir didžiuosius Rusijos miestus, o visuomenėje didėja nerimas, infliacija ir ekonominis nuovargis.

Kas gali atvesti Maskvą prie derybų?

Ekspertų vertinimu, Rusija per kelerius metus gavo tik nedidelius teritorinius laimėjimus, mainais sumokėdama už juos šimtų tūkstančių gyvybių ir didelių ekonominių nuostolių kainą. Toks santykis laikomas strategiškai nenaudingu ir sunkiai išlaikomu ilguoju laikotarpiu.

„Jei tikslas yra paliaubos ar susitarimas, Rusiją prie derybų stalo gali privesti tik patiriamas skausmas“, – teigia analitikai. Todėl Ukrainos rėmėjams Vakaruose rekomenduojama ir toliau didinti karinę pagalbą bei griežtinti sankcijas, kad Maskvai taptų dar sunkiau paversti savo aukas realiais laimėjimais fronte.

CSIS išvada aiški: iki šiol Rusija nepajėgė savo milžiniškos aukų kainos paversti reikšmingais strateginiais laimėjimais. Tai tampa lygtimi, kurią Maskvai vis sunkiau pagrįsti tiek kariuomenei, tiek visuomenei.