Darbo rinka keičiasi: vis daugiau žmonių lieka nemėgstamame darbe dėl vienos priežasties

Jungtinėse Valstijose fiksuojamas ryškus darbo rinkos posūkis: žmonės vis rečiau savanoriškai palieka savo darbus, o darbdaviai samdo lėčiausiai nuo 2013 metų. Nors didelė dalis darbuotojų jaučiasi nepatenkinti, jie renkasi saugumą vietoje pokyčių.

Vadinamasis išėjimų rodiklis, rodantis, kaip dažnai žmonės patys išeina iš darbo, dabar siekia apie 2 proc. ir yra nukritęs nuo pandemijos laikotarpio svyravimų. Tai ženklas, kad pasitikėjimas galimybe greitai susirasti naują darbą pastebimai sumenko.

Baime grįstas stabilumas

Darbo paieškos platformos „Indeed“ ekonomistė Laura Olrich aiškina, kad darbuotojus veikia keli veiksniai: lėtesnė naujų žmonių paieška, prastesnės naujų pasiūlymų sąlygos ir bendra nerimo atmosfera.

„Vis daugiau žmonių įsikibę laikosi turimų pareigų, nes bijo likti be darbo ir nebėra tikri, kad rastų geresnį“, – sakė Laura Olrich.

Dalis darbuotojų atsisako net karjeros šuolių, jei jie susiję su bandomuoju laikotarpiu ir didesne atleidimo rizika. Taip trumpalaikis saugumas nugali ilgalaikes augimo galimybes.

Mažiau judėjimo, mažiau derybų galios

Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. darbuotojų nėra patenkinti savo darbu, tačiau vis tiek lieka toje pačioje vietoje. Vidutinė darbo trukmė vienoje įmonėje JAV 2022 metais siekė 4,1 metų ir yra ilgesnė nei prieš kelis dešimtmečius.

Anksčiau darbo pakeitimas galėdavo pridėti apie 10 proc. prie atlyginimo, dabar – vos apie 4 proc. Mažėjant žmonių, kurie ryžtasi keisti darbdavį, silpnėja ir darbuotojų derybinė galia dėl atlygio bei sąlygų.

Tuo pačiu produktyvumas įmonėse per kelis dešimtmečius išaugo daugiau kaip 60 proc., o darbo užmokestis – kur kas kukliau. Taip gilėja atotrūkis tarp to, ką įmonės sukuria, ir to, kiek iš to gauna darbuotojai.

Perdegimas ir naujosios kartos iššūkiai

Dėl įšaldytų priėmimų ir neužpildomų laisvų vietų esamiems darbuotojams tenka vis daugiau užduočių. Tyrimai rodo, kad kai kuriose įmonėse vieno žmogaus darbo krūvis per kelerius metus išaugo apie 15 proc.

„Perdegimas jau nebe metafora. Pasaulio sveikatos organizacija jį įvardijo kaip sindromą, kylantį iš ilgalaikio darbo streso, kurio nepavyko suvaldyti“, – pabrėžia psichikos sveikatos ekspertai.

Apie 44 proc. darbuotojų teigia patiriantys aukštą su darbu susijusį stresą, o 7 iš 10 bent kartą per metus jaučia perdegimo simptomus. Tai mažina produktyvumą ir didina tiesioginius finansinius nuostolius įmonėms.

Sudėtinga padėtis ir tiems, kurie tik žengia į rinką. Įvadinio lygio darbo vietų kai kuriuose sektoriuose sumažėjo apie 30 proc., o dalį paprastų užduočių pamažu perima dirbtinis intelektas. Dėl to nemaža dalis jaunų žmonių mano, kad pradėti karjerą šiandien yra gerokai sunkiau nei prieš kelerius metus.

Jei ši stagnacija tęsis, pasekmes pajus ne tik darbuotojai. Mažesnis judėjimas tarp įmonių reiškia silpnesnį idėjų cirkuliavimą, lėtesnę inovacijų sklaidą ir sudėtingesnį prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių.