Kaip mylima Šiaurės Korėjoje? Valdžia reguliuoja net pasimatymus, vestuves ir asmeninį gyvenimą

Apie Šiaurės Korėją dažniausiai kalbama per politikos, karo grėsmės ir žmogaus teisių pažeidimų prizmę. Tačiau net ir vienoje uždariausių pasaulio valstybių žmonės įsimyli, tuokiasi, skiriasi ir bando kurti asmeninį gyvenimą, nors valstybė kišasi beveik į kiekvieną žingsnį.

Kasdienė romantika ten atrodo kitaip nei daugelyje šalių, tačiau pagrindinis dalykas nesikeičia – valdžia negali uždrausti žmonėms jausti.

Paauglių draudimai ir slaptos simpatijos

Oficialiai Šiaurės Korėjos požiūris į meilę itin konservatyvus. Viešas švelnumo demonstravimas nepriimtinas, o paaugliams romantiški santykiai formaliai draudžiami. Mokyklose beveik nėra lytinio švietimo, todėl jaunuoliai informaciją susirenka iš artimųjų ar gandų.

Korejiečių studijų profesorius Andrejus Lankovas yra pasakojęs, kad kai kurios moterys, užaugusios 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, iki dvidešimties metų rimtai tikėjo, jog ilgesnis rankų laikymas gali sukelti nėštumą. Nepaisant draudimų, paaugliai slapta susitinka parkuose po sutemų, rūsiuose ar draugų vakarėliuose, kur juos lengviau pridengti nuo suaugusiųjų akių.

Kariuomenė ir beveik dešimtmečio celibatas

Išėjus iš mokyklos, romantiniams planams kelią neretai pastoja privalomoji karo tarnyba. Vyrams, o iš dalies ir moterims, ji gali trukti iki 10 metų. Per šį laiką iš karių tikimasi celibato, o kasdienė rutina – nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro – beveik nepalieka laiko asmeniniam gyvenimui.

Moterų tarnyba selektyvi, todėl tik maždaug kas dešimta šauktinė yra moteris, tad galimybė susirasti partnerę dalinyje labai maža. Homoseksualūs santykiai formaliai nekriminalizuoti, bet vertinami kaip „antisocialistiniai“, todėl apie juos viešai nekalbama.

Uždaras internetas ir pogrindžio vakarėliai

Po tarnybos potencialių partnerių paieškos taip pat sudėtingos. Didžioji šalies dalis neturi patikimo ryšio, o paprasti piliečiai naudojasi tik vidiniu intranetu Kwangmyong. Jame yra propagandinių naujienų portalų, institucijų puslapių, filmų svetainė ir net vietinis vaizdo transliavimo tinklas, tačiau pažinčių puslapių nėra.

Nors oficialiai naktinio gyvenimo nėra, kai kurie gyventojai rengia nelegalius vakarėlius apleistuose namuose su generatoriais. Ten slapta klausomasi Pietų Korėjos ir Vakarų popmuzikos, susipažįstama ir flirtuojama, o kilus įtarimui dėl reido grojaraštis akimirksniu pakeičiamas patriotinėmis dainomis.

Vestuvės, socialinė kontrolė ir skyrybos

Nusprendę tuoktis, šiaurės korėjiečiai derina tradicijas ir ideologiją. Ceremonijoje, kaip ir Pietų Korėjoje, rengiami tradiciniai hanbok drabužiai, dalyviai geria vyną iš moliūgo, o jaunosios pagaunamų kaštonų skaičius simboliškai pranašauja būsimų vaikų skaičių.

Tačiau iškart po ceremonijos gėlės dažnai nešamos padėti prie Kim Il Sungo statulų ir ten daromos vestuvių nuotraukos. Tuoktis draudžiama per Kim Il Sungo ir Kim Jong Ilo gimtadienius, o dauguma jaunavedžių jau kitą dieną privalo grįžti į darbą, tad medaus mėnesiai – retas išskirtinumas.

Ekonomiškai silpnesnės šeimos neretai „nuomojasi“ vestuvių vaišes iš turgų tik fotosesijai, o maistą vėliau grąžina prekiautojams. Šeiminis gyvenimas dažnai sunkus, todėl pastaraisiais metais daugėja skyrybų, ypač moterų, siekiančių didesnio savarankiškumo. Tuo pat metu privilegijuoti partijos elito atstovai atvirai palaiko meilužes ir demonstruoja prabangą, ryškiai kontrastuojančią su oficialiai skelbiama moralės linija.

Visa tai rodo, kad net ir itin kontroliuojamoje visuomenėje žmonės ieško būdų mylėti ir būti mylimi. Valstybė gali reguliuoti šventes, kariuomenės tarnybą ar internetą, tačiau jausmų visiškai suvaldyti nepavyksta.