Sėdite prie kompiuterio visą dieną? Tyrimai atskleidė paprastą įprotį, kuris gali sumažinti rimtų ligų riziką

Vis daugiau žmonių dirba biuruose, prie kompiuterio ar nuotoliniu būdu, o tai reiškia vieną – sėdime ilgiau nei bet kada anksčiau. Moksliniai tyrimai rodo, kad ši tyli kasdienybė daro didelę žalą ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

Skaičiuojama, kad vidutinis suaugęs žmogus per metus praleidžia apie 187 dienas sėdėdamas arba beveik visai nejudėdamas. Tai daugiau nei pusė metų, kai kūnas iš esmės nedirba.

Kai judėjimo beveik nelieka

Judėjimo stoka siejama su didesne diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų, demencijos ir ankstyvos mirties rizika. Svarbiausia – tai galioja net ir tiems, kurie reguliariai sportuoja po darbo.

Tyrimai parodė, kad net labai gerai treniruotų ištvermės sportininkų fizinis pajėgumas smarkiai krenta jau po kelių dienų priverstinio gulimo režimo. Dar dramatiškesni pokyčiai matomi, kai į lovą ilgesniam laikui guldoma įprasta, sveika suaugusiųjų grupė – jų širdies ir kraujagyslių sistema per kelias savaites pasensta dešimtmečiais.

Raumenys – ne tik jėgai

Mokslininkai pabrėžia, kad raumenys yra ne vien judėjimo „variklis“. Jie nuolat reguliuoja medžiagų apykaitą, ypač gliukozės pasisavinimą iš kraujo. Nuolat dirbantys raumenys veikia tarsi drėgna kempinė, lengvai sugerianti cukrų, o ilgas sėdėjimas paverčia juos išdžiūvusiais ir mažai veiksmingais.

Trumpas sporto užsiėmimas tarsi sudrėkina kempinę, tačiau, jei likusią dienos dalį vėl beveik nejudame, poveikis greitai išnyksta. Todėl vis labiau kalbama ne tik apie treniruotes, bet ir apie judesio paskirstymą per visą dieną.

„Judesio pertraukos“ kas pusvalandį

Vieno laboratorinio tyrimo metu nustatyta, kad penkių minučių ėjimas kas pusvalandį žymiai sumažina cukraus šuolius kraujyje po valgio – maždaug 60 proc. Tai yra panašus efektas, kokio tikimasi skiriant medikamentus gliukozės kontrolei.

Dar svarbiau, kad šis ėjimas buvo lėtas, primenantis ramią vaikščiojimo pertrauką, o ne sporto treniruotę. Vėlesnis realiomis sąlygomis atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių, parodė, kad daugumai tokios „judesio pertraukos“ pasirodė priimtinos ir net malonios.

Dalyviai labiausiai akcentavo ne sveikatos rodiklius, o savijautą: daugiau energijos, aiškesnį mąstymą ir mažesnį išsekimą darbo dienos pabaigoje. Panašių rezultatų gauta ir laboratorijoje – net viena minutė ėjimo kas valandą padeda sušvelninti nuotaikos kritimą ir didėjantį nuovargį dėl ilgo sėdėjimo.

Judėjimą vėl paversti norma

Darbdaviai dažnai nerimauja, kad judesio intarpai mažins produktyvumą, tačiau tyrimai rodo priešingai – po trumpų pasivaikščiojimų smegenų aktyvumas labiau primena būseną, pasirengusią mokytis ir susitelkti.

Judėti nebūtinai reiškia nutraukti darbą. Galima rengti ėjimo susitikimus, vaikščioti kalbant telefonu, naudoti ėjimo takelius ar tiesiog dažniau pakilti nuo kėdės. Svarbiausia – keisti požiūrį ir matyti judėjimą ne kaip trukdį, o kaip būtinybę, padedančią išvengti nuolatinio išsekimo ir palaikyti ilgalaikę sveikatą.