Gyvenimas Švedijoje ne visada toks, kokį įsivaizduojame: užsieniečiai atskleidė, kas labiausiai šokiruoja

Į Švediją kasmet atvyksta tūkstančiai naujakurių iš viso pasaulio, ieškančių saugumo, geresnių darbo sąlygų ir ramesnio gyvenimo. 

Tačiau susidūrus su skandinaviška kultūra dažnai tenka peržiūrėti lūkesčius: tai šalis, kurioje stipri socialinė apsauga ir lygybė, bet kartu – uždarumas, griežtas planavimas ir labai ilgos tamsios žiemos.

Pirmasis kultūrinis šokas

Didžiausias daugumos apklaustų užsieniečių šokas – švedų tylumas ir santūrumas viešose erdvėse. Metro, parduotuvėse ar gatvėje beveik niekas garsiai nekalba, nedaro „smulkaus“ pokalbio su kasininku, nespaudžia rankos nepažįstamiesiems.

„Atvykau iš šalies, kur visi kalba garsiai ir daug. Pirmą kartą metro visi tylėjo, o kai kalbėjau garsiau, į mane atsisuko visas vagonas“, – sakė iš Graikijos atvykusi Alina.

Iš Kanados ir JAV atvykę pašnekovai pasakojo, kad stebino ir santūresnis klientų aptarnavimas: kasininkai nepersimeta keliais mandagiais sakiniais, o telefonu tikimasi, jog klientas pats žinos, ko nori ir ką turi padaryti.

Kas Švedijoje labiausiai žavi?

Beveik visi apklausti užsieniečiai pabrėžė saugumą, švarą ir tvarkingą viešąją erdvę. Viešasis transportas patikimas, vėlavimai aiškiai pranešami, pėstiesiems ir dviratininkams skiriama daug dėmesio. Svarbi ir socialinė valstybės parama – nemokamas ar lengvai prieinamas gydymas, nemokamas mokslas, pagalba šeimoms.

„Niekada neįsivaizdavau šalies, kuri taip rūpintųsi savo žmonėmis. Po dviejų savaičių gavau profilaktinės sveikatos patikros rinkinį į namus – man tai buvo šokas“, – sakė iš Pietų Afrikos atvykusi naujakurė.

Moterims ypač įspūdį daro lyčių lygybė – tiek darbo rinkoje, tiek kasdieniame gyvenime. Iš Graikijos atvykusi pašnekovė pripažino, kad čia darbo vietoje jaučiasi daug labiau gerbiama ir saugi nei gimtinėje.

Ką sunkiausia priimti?

Didžiausias minusas daugeliui – socialinis atstumas ir spontaniškumo trūkumas. Nauji draugai ir pažintys dažniausiai planuojami iš anksto, susitikimams reikalinga aiški proga, o net ir norint susipažinti su kaimynais prireikia laiko.

„Švedai niekada nesusitinka šiaip sau. Turi būti veikla, tema ar proga. Iš pradžių tai atrodė keista, dabar pradedu tai vertinti kaip būdą apgalvotai leisti laiką“, – sakė iš Brazilijos atvykusi Ana.

Dar viena tema – alkoholio kultūra. Ne vienas pašnekovas pastebėjo, kad blaivūs švedai atrodo šalti ir uždari, tačiau vakarėliuose staiga tampa labai šilti ir atviri, o kitą dieną vėl elgiasi taip, lyg nieko nebūtų nutikę.

Prie iššūkių vieningai priskiriamos ir žiemos: ilga tamsa, trumpa diena ir nuolatinis sutemų jausmas veikia nuotaiką ir energiją net tiems, kurie pripratę prie šalčio, pavyzdžiui, atvykėliams iš Minesotos ar Kanados.

Kaip keičiasi patys naujakuriai?

Dalis kalbintų užsieniečių pripažino, kad per kelis gyvenimo metus Švedijoje patys tapo ramesni, tyliau kalba viešumoje, pradėjo labiau planuoti laiką ir vertinti punktualumą. Kiti teigė išmokę labiau pasikliauti savimi, nes integracija reikalauja daug savarankiškų sprendimų – nuo biurokratijos iki darbo paieškų.

Klausimas, ar grįžti į gimtinę, daugeliui lieka atviras. Šalys, iš kurių jie atvyko, atrodo šiltesnės ir labiau spontaniškos, tačiau grįžus pradeda trūkti švediškos tvarkos, saugumo ir socialinės apsaugos. Todėl vis dažniau pasirenkamas vidurys – gyventi Švedijoje, bet sąmoningai „laistyti“ savo gyvenimą: patiems kurti ryšius, bendruomenę ir veiklas, o ne laukti, kad tai padarys sistema.