Tai, kas atrodė neįmanoma, tampa realu: britų požiūris į Europos Sąjungą keičiasi

Praėjo beveik dešimt metų nuo referendumo, kuriame Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šiandien vis dažniau kalbama ne apie tai, kaip „Brexit“ padaryti sėkmės istorija, o apie tai, ar ir kada šalis vėl priartės prie Briuselio.

Analitikai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje išėjimas iš Europos Sąjungos atrodo vis mažiau tvarus ekonomine ir politine prasme. Vis labiau ryškėja ir visuomenės nuomonės pokytis.

Ekonomika verčia taikytis prie ES

Didelė „Brexit“ šalininkų retorikos dalis rėmėsi idėja, kad Jungtinė Karalystė išsilaisvins iš „Briuselio taisyklių“ ir galės kurti savas normas bei prekybos susitarimus. Tačiau realybė pasirodė kitokia.

Europos Sąjunga, nors ir sudaro mažesnę pasaulinės prekybos dalį nei prieš dešimtmetį, išlieka viena stipriausių reguliavimo galių. Daug tarptautinių korporacijų savo produktų dizainą ir procesus derina prie europinių standartų, nes kitaip prarastų patekimą į šią rinką.

Jungtinė Karalystė faktiškai tampa taisyklių gavėja: norėdamos prekiauti Europos Sąjungoje, britų įmonės ir toliau laikosi Briuselio nustatytų normų, nors šalis jau nedalyvauja jas kuriant. Po vadinamojo „kieto“ išstojimo 2021 metais prekybos kliūtys akivaizdžiai padidėjo, o eksportuotojai patiria papildomas sąnaudas ir biurokratiją.

Demografija ir visuomenės nuomonė

„Brexit“ balsavimas buvo ryškiai kartų nulemtas – jaunimas didžiąja dalimi palaikė likimą Europos Sąjungoje, o vyresni rinkėjai dažniau balsavo už pasitraukimą. Per dešimtmetį rinkėjų struktūra iš esmės pasikeitė.

Visuomenės apklausos rodo, kad dabar aiški dauguma britų laiko „Brexit“ klaida ir palaikytų glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga. Politologai pabrėžia, jog euroskepticizmas paprastai nestiprėja su amžiumi, todėl naujos rinkėjų kartos, užaugusios su „Brexit“ pasekmėmis, yra labiau linkusios remti integraciją.

Šį procesą dar labiau sustiprina ilgalaikis realių pajamų stagnavimas, regioniniai skirtumai ir daugeliui žmonių akivaizdus faktas, kad žadėtas ekonominis šuolis po „Brexit“ taip ir neįvyko.

Geopolitinis spaudimas ir Ukrainos efektas

Karas Ukrainoje ir Donaldo Trumpo politinis sugrįžimas Jungtinėse Valstijose dar labiau sustiprino Europos Sąjungos, kaip saugumo ir politinės atramos centro, svarbą. Bendra pozicija Rusijos atžvilgiu ir gynybos stiprinimas privertė Europos valstybes glaudžiau bendradarbiauti.

Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą atveria britams galimybę matyti narystės procesą realiu laiku. Stebint, kokių reformų ir investicijų sulaukia stojančios šalys, britų visuomenėje gali rastis pragmatiškesnis požiūris į sugrįžimo kainą ir naudą.

Ekspertai sutaria, kad grįžimas į Europos Sąjungą būtų sudėtingas ir ilgas procesas, be ankstesnių lengvatų. Tačiau demografija, ekonominės realijos ir nauja geopolitinė tvarka pamažu kuria prielaidas, kad klausimas, ar Jungtinė Karalystė sugrįš prie glaudesnio bendradarbiavimo su Europa, tampa nebe „ar“, o „kada“.