Tūkstančiai studentų tikėjosi geresnio gyvenimo: realybė Vokietijoje pasirodė kur kas skaudesnė

Tūkstančiai jaunų indų atvyksta į Vokietiją su aiškia svajone – įgyti prestižinį išsilavinimą ir pradėti gerai apmokamą karjerą. 

Tačiau realybė dažnai tampa visai kitokia: brangios privačios studijos, skolų našta ir priklausomybė nuo neskaidraus maisto pristatymo verslo.

Platformos ir nematomi darbuotojai

Vokietijos miestuose kasdien zuja maisto kurjeriai su „Wolt“, „UberEats“ ir „Lieferando“ kuprinėmis. Dalis jų dirba legaliai, tačiau ypač tarp Indijos studentų paplitęs darbas per vadinamuosius flotilių partnerius – tarpininkus, kurie formaliai įdarbina kurjerius.

Studentai neretai gauna tik dalį atlygio, kitą – „vokelyje“, o oficialiuose dokumentuose fiksuojamos fiktyvios valandos. Vieno kurjerio darbas mėnesį parodė, kad realus atlygis siekė vos apie septynis eurus už valandą – beveik perpus mažiau už Vokietijos minimalų atlyginimą.

Subrangovai ir „fantominės“ įmonės

Maisto pristatymo platformos teigia, kad tiesiog suteikia technologiją ir reikalauja, jog jų partneriai laikytųsi įstatymų. Tačiau praktikoje dalis subrangovų veikia per fiktyvias įmones, registruotas provincijoje ar net kitoje šalyje.

Teisme nagrinėta byla prieš „Wolt“ atskleidė, kad studentė kurjerė algos neatgavo todėl, kad formaliai dirbo pas subrangovą, apie kurį pati nieko nežinojo. Bendrovės vadovu dokumentuose įrašytas vyras vėliau prisipažino net nežinojęs, jog „valdo“ įmonę, turėjusią dešimtis darbuotojų.

Brangios studijos ir skolų spiralė

Indijos studentai dažnai į Vokietiją patenka per vietines agentūras, kurios už tarpininkavimą ima kelis tūkstančius eurų. Tie, kurių pažymiai prastesni, nukreipiami ne į valstybinius, o į privačius universitetus, kur metinė studijų kaina siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Dalis tokių institucijų, kaip Berlyno verslo ir inovacijų mokykla ar „International University“, įsikūrusios prekybos centruose ar biurų pastatuose, tačiau internete save pristato kaip modernius miestelius. Vokietijos institucijos jau kelia klausimus dėl tokių įstaigų studijų kokybės ir diplomų pripažinimo.

Streikai ir lėti pokyčiai

Susidūrę su apgaulėmis ir smurtu iš kai kurių flotilių partnerių, Indijos studentai-kurjeriai ėmė organizuotis. Per „WhatsApp“ grupes jie koordinuoja kolektyvinius užsakymų atšaukimus ir kreipiasi į profsąjungas.

Vokietijos darbo ministerija maisto pristatymo sektorių jau priskyrė didelės rizikos sričiai dėl nelegalaus įdarbinimo ir išnaudojimo. Europos Sąjungoje rengiamas platformų darbuotojų reguliavimas turėtų suteikti daugiau apsaugų, tačiau kol kas jis menkai liečia subrangovų grandinę.

Ką matome mes, ir ko nematome?

Vartotojams maisto kurjeriai dažniausiai tėra numeriai programėlėje – greitas būdas gauti vakarienę. Tačiau už kiekvieno skubriai atvykusio užsakymo slypi istorijos apie skolas, šeimų lūkesčius Indijoje ir kasdienę riziką prarasti darbą vienu mygtuko paspaudimu.

Be griežtesnės platformų atsakomybės, subrangovų kontrolės ir aiškesnės informacijos būsimiems studentams Indijoje, ši išnaudojimo sistema ir toliau klestės šešėlyje, o geresnio gyvenimo ieškantys jaunuoliai liks tie patys nematomi žmonės, kurie palaiko daugiamilijardinį pristatymo verslą.