Praėjo dešimt metų po Brexito: vis daugiau britų klausia, ar sprendimas buvo klaida

Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos prieš dešimt metų buvo pateiktas kaip galimybė „susigrąžinti kontrolę“.

Šiandien vis dažniau klausiama, ką iš tiesų šalis susigrąžino ir ką prarado.

Pažadai ir tikrovė regionuose

Rytų Anglijos Bostonas tapo Brexito simboliu – čia už pasitraukimą iš ES balsavo apie 75 proc. rinkėjų. Miestas jau seniai susiduria su ekonominiu nuosmukiu, tačiau daugelis tikėjosi, kad išstojimas padės suvaldyti imigraciją ir pagerins viešąsias paslaugas.

Buvęs miesto meras Antonas Dany prisimena, kad dalis žmonių balsavo už Brexitą suvokdami, jog dalis kampanijos pažadų nėra realūs, bet vildamiesi permainų. Šiandien jis jaučiasi apgautas politikų ir pripažįsta, kad žadėta „kontrolė“ taip ir nepasirodė kasdieniame gyvenime.

Bostonas ir toliau tuštėja: užsidaro parduotuvės, senos pašto kontoros ir knygynai. Vietos gyventojai skundžiasi, kad miestas tampa mažiau patrauklus, o alternatyvų darbui ir laisvalaikiui vis mažiau.

Darbo rinka ir žemdirbiai

Brexitas labiausiai palietė sektorius, priklausiusius nuo europiečių darbo jėgos, ypač žemės ūkį ir perdirbimą. Vienas ūkininkas iš pietų Linkolnšyro pasakoja, kad dalis jo kolegų entuziastingai balsavo už Brexitą, tačiau dabar ūkių ekonominė padėtis prasta.

Pasitraukus iš ES, Jungtinės Karalystės Vyriausybė sumažino žemdirbių subsidijas, kurios anksčiau buvo mokamos per bendrą ES žemės ūkio politiką. Ūkininkas skaičiuoja, kad parama sumažėjo beveik 80 proc., o daugelis ūkių šiemet planuoja nuostolius.

Trūkstant europiečių sezoninių darbuotojų, ūkiuose vis dažniau dirba atvykėliai iš Kenijos ar Centrinės Azijos. Jie džiaugiasi galimybe užsidirbti ir įgyti patirties, tačiau darbdaviai pripažįsta, kad sistema tapo sudėtingesnė ir brangesnė, o priklausomybė nuo trečiųjų šalių vizų tik išaugo.

Londonas ir prarastos galimybės jauniems

Priešingai nei daugelyje regionų, Londonas 2016 metais aiškiai palaikė pasilikimą ES. Didmiesčiui, ypač jaunimui, Europa reiškė atviras sienas, studijų ir karjeros galimybes.

Jauna londonietė Megan pasakoja, kad po Brexito bandymai įsidarbinti Belgijoje ir kitose ES šalyse dažnai baigiasi tuo pačiu sakiniu: darbdaviai nenori tvarkyti sudėtingų vizų, kai gali priimti kandidatą iš ES, kuris gali pradėti dirbti iškart.

Ji prisimena, kaip referendumo metu bandė įtikinti vyresnius giminaičius balsuoti už pasilikimą. Pasak jos, Brexitas supriešino kartas ir šeimas, o dabar būtent jauni žmonės turi gyventi su ilgalaikėmis pasekmėmis.

Politinis skilimas ir ateities scenarijai

Per dešimtmetį po referendumo Jungtinė Karalystė pakeitė šešis ministrus pirmininkus. Pasitraukimas iš ES nesibaigė 2016 metų balsavimo naktį – jis tęsiasi kaip nuolatinė politinė ir ekonominė diskusija.

Apklausos rodo, kad apie 57 proc. britų dabar mano, jog Brexitas buvo klaida. Tuo pat metu išlieka stipri dalis visuomenės, kuri bet kokį suartėjimą su ES laiko „išdavyste“ ir reikalauja dar griežtesnės imigracijos politikos.

Naujoji leiboristų Vyriausybė siekia sušvelninti santykius su ES prekybos ir gynybos srityse, grąžino šalį į Erasmus mainų programą. Tačiau narystės klausimas oficialiai nelaikomas darbotvarkėje, o šalis bando judėti pirmyn, vis dar nebūdama tikra, ar išstojimas iš ES pateisino kainą.