Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: šių klaidų gyventojams geriau nedaryti

Po viešai nuskambėjusių duomenų nutekėjimo incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie naudojasi tiek pačiomis naujienomis, tiek nutekėjusia informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus išlikti budrius, nes pirmosiomis savaitėmis dažniausiai padaugėja apgaulingų skambučių, SMS žinučių ir el. laiškų.

Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmonės, išsigandę dėl galimai atskleistų duomenų, skuba reaguoti į pranešimus ir spaudžia gautas nuorodas. Tokiose situacijose sukčiai dažnai taikosi išvilioti prisijungimus, patvirtinimo kodus arba paskatinti atlikti tariamai skubų mokėjimą.

Kur tikrinti informaciją?

Apie galimą nutekėjimą, jo apimtį ir institucijų veiksmus patariama sužinoti tik iš oficialių šaltinių. Tam tinka Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, policijos, bankų ir kitų atsakingų institucijų skelbiama informacija.

Svarbu nepasitikėti nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, net jei jos atrodo panašios į tikras. Saugiausia prie savitarnų jungtis rankiniu būdu suvedant oficialų interneto adresą arba naudojant patikimas el. valdžios prieigos priemones.

Dažniausios sukčių schemos

Po nutekėjimų sukčiai dažnai apsimeta Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, draudimo bendrovių atstovais, taip pat antstoliais ar notarais. Jie gali teigti, kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar užkirsti kelią tariamai įtartinam mokėjimui.

Ypač atsargiai vertinkite pranešimus, kuriuose prašoma pateikti asmens duomenis, banko prisijungimus, mokėjimo kortelės informaciją, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus, taip pat patvirtinti mokėjimą ar sumokėti tariamą skolą. Oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir neinicijuoja veiksmų, kuriems reikėtų skubiai tvirtinti finansines operacijas.

Ką padaryti dabar?

Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių paskyrų saugumą ir, jei reikia, nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Tai ypač aktualu, jei slaptažodžiai seni, silpni arba tie patys naudojami keliose skirtingose paskyrose.

Slaptažodžiai turi būti unikalūs, o kur tik įmanoma verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patvirtinimo žingsnis padeda sumažinti riziką net ir tais atvejais, kai prisijungimo duomenys patenka į netinkamas rankas.

Taip pat rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas ir mokėjimo kortelių operacijas. Jei nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, jie gali būti panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu, todėl įtartinus veiksmus verta fiksuoti ir į juos reaguoti nedelsiant.

Kilus abejonių, nereikėtų skubėti vykdyti jokių nurodymų, ypač kai prašoma veikti skubiai. Saugiausia nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir pačiam susisiekti su organizacija jos oficialiai skelbiamais kontaktais.

Jei gaunate įtartiną SMS, el. laišką ar skambutį, patariama išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, telefono numerius, el. pašto adresus, laiškų turinį, banko pranešimus ir susirašinėjimą. Ši informacija gali būti reikalinga kreipiantis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas.

Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos. Tokia patikra padeda tiksliau įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių papildomų saugumo veiksmų imtis.