Paaiškėjo, kodėl vilniečiai taip vertina Senamiestį: apklausos rezultatai nustebino

Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

Ką Senamiestis suteikia kasdienybei?

Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

Kas gyvena Senamiestyje?

Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.