Socialiniai tinklai ir naujienų portalai kasdien primena apie karus, klimato krizę, nelygybę ir katastrofas. Toks nuolatinis neigiamų naujienų vartojimas jau turi savo pavadinimą – doomscrollingas, kai žmogus be sustojimo skaito vis niūresnę informaciją ir jaučiasi bejėgis.
Tačiau žvilgsnis į ilgesnę žmonijos istoriją rodo, kad dabartis – kartu ir tamsiausia, ir geriausia epocha, kokioje esame gyvenę.
Ilga kelionė iš chaoso
Mokslininkai skaičiuoja, kad visata atsirado prieš maždaug 14 milijardų metų, iš pradžių egzistavo tik energija ir paprasčiausios dalelės. Ilgainiui iš jų formavosi žvaigždės ir planetos, tarp jų ir Žemė, kurioje vėliau atsirado gyvybė.
Gyvybė milijardus metų kovojo dėl išlikimo, iš paprastų ląstelių atsirado augalai, gyvūnai, grybai. Tik prieš kelis milijonus metų vienas gyvūnas – mūsų protėvis – suvokė save, pažino savo atspindį, pradėjo kurti istorijas apie pasaulį ir save.
Žmonės šimtus tūkstančių kartų kartų gyveno trumpai ir sunkiai, tačiau sukūrė kalbą, įrankius, bendruomenes. Maždaug prieš 10 000 kartų kartų prasidėjo tai, ką vadiname civilizacija: žemdirbystė, miestai, vėliau – mokslas, medicina, pramonė.
Paradoksas: blogai ir geriausia kada nors
Šiandien pasaulyje vis dar daugiau kaip 700 milijonų žmonių gyvena itin dideliame skurde, kasdien miršta tūkstančiai vaikų. Klimato krizė, karai ir nelygybė yra realūs, o doomscrollingas sustiprina pojūtį, kad viskas tik blogėja.
Tačiau statistika rodo ir kitą vaizdą. Pasaulio banko ir kitų organizacijų duomenimis, per kelis pastaruosius dešimtmečius kraštutinis skurdas sumažėjo kelis kartus. Dauguma žmonių raštingi, vis daugiau vaikų baigia mokyklą, gyvena ilgiau ir sveikiau.
Mokslininkai fiksuoja, kad palyginti su XX amžiaus pradžia, šiandien gerokai mažiau žmonių žūva kare, o vakcinacijos ir medicinos pažanga išgelbsti milijonus gyvybių. Šių laimėjimų kasdienybėje dažnai nebematome, nes jie neatrodo tokie dramatiški kaip katastrofos.
Ką galime padaryti mes?
Didžiausia šio laikmečio tragedija – kad turime milžiniškas galimybes, bet vis dar mąstome taip, tarsi pasaulis būtų neišvengiamai skurdus ir pavojingas. Iš esmės niekas, išskyrus fizinius visatos ribojimus, netrukdo mums mažinti kančią ir kurti saugesnę, teisingesnę visuomenę.
Technologijos, tarp jų dirbtinis intelektas ir biotechnologijos, atveria naujų galimybių gydyti ligas, tvarkyti energijos vartojimą, gerinti švietimą. Tačiau jos neveiks savaime – reikalingi politiniai sprendimai, piliečių spaudimas ir sąmoningas pasirinkimas investuoti į ilgalaikę ateitį.
Mąstydami ne tik dienomis ar metais, bet dešimtmečiais ir šimtmečiais, galime matyti save kaip pačioje žmonijos istorijos pradžioje esančią kartą. Tai gali padėti mažiau grimzti į doomscrollingą ir daugiau dėmesio skirti tam, ką kiekvienas galime pagerinti čia ir dabar – savo bendruomenėje, darbe, šeimoje.
Nors pasaulis toli gražu nėra rojus, dar niekada neturėjome tiek įrankių ir žinių, kad priartėtume prie jo labiau nei bet kuri ankstesnė karta.
