Akių gydytojas patikrina daugiau nei regėjimą: štai kokias ligas išduoda akies dugnas

Akių dugno apžiūra dažnai siejama su regėjimo problemomis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad tai vienas vertingiausių trumpų tyrimų, galinčių parodyti ir viso organizmo būklę. Tinklainės kraujagyslės ir regos nervas yra vieni nedaugelio audinių, kuriuos galima įvertinti tiesiogiai, be pjūvio ar sudėtingų procedūrų.

Šio metodo pradžia siejama su XIX amžiaus viduriu, kai vokiečių gydytojas Hermannas von Helmholtzas sukūrė pirmąjį oftalmoskopą. Tuomet, dar iki elektros lemputės paplitimo, buvo naudojama žvakės šviesa ir optinių lęšių sistema, leidusi pirmą kartą gyvam pacientui pamatyti akies dugną.

Ilgainiui technologijos sparčiai tobulėjo: atsirado ryškesni šviesos šaltiniai, didesnės raiškos optika, o šiuolaikinėse klinikose plačiai taikomos skaitmeninės akių dugno kameros ir optinė koherentinė tomografija. Dėl to akių gydytojai gali ne tik įvertinti būklę, bet ir tiksliai palyginti pokyčius laikui bėgant.

Ką galima pamatyti akies dugne?

Akies dugno vaizde matomos tinklainės kraujagyslės padeda įtarti ar stebėti arterinę hipertenziją, nes padidėjęs kraujospūdis ilgainiui keičia kraujagyslių sieneles. Tokie požymiai svarbūs ne tik akims: jie siejami su didesne insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Ne mažiau reikšminga ir diabetinė retinopatija, kai dėl ilgalaikio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje pažeidžiamos smulkios tinklainės kraujagyslės. Ankstyvos stadijos gali nesukelti jokių simptomų, todėl profilaktinė apžiūra dažnai leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti regėjimo praradimo riziką.

Akių dugno apžiūra naudinga ir neurologijoje: regos nervo disko paburkimas gali rodyti padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tam tikri regos nervo ar tinklainės pokyčiai gali būti vertingi vertinant uždegiminius ar demielinizacinius procesus, įskaitant išsėtinę sklerozę, nors galutinė diagnozė visada remiasi platesniais tyrimais.

Kada rekomenduojama pasitikrinti?

Gydytojai akies dugno tyrimą atlieka ne tik pablogėjus regėjimui, atsiradus blyksniams, „muselėms“ ar šešėliams regėjimo lauke. Jis dažnai skiriamas ir tada, kai vargina užsitęsę galvos skausmai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar kyla įtarimų dėl sisteminių ligų.

Profilaktikos taktika priklauso nuo amžiaus ir rizikos veiksnių, tačiau praktikoje dažnai vadovaujamasi nuostata, kad iki 40 metų verta tikrintis periodiškai, vėliau intervalai trumpėja, o po 50 metų apžiūra neretai rekomenduojama kasmet. Sergant diabetu ar esant nustatytai hipertenzijai, kontrolės dažnis paprastai būna didesnis ir parenkamas individualiai.

Kaip vyksta tyrimas ir ką svarbu žinoti?

Akies dugnas gali būti vertinamas keliais būdais, o pasirinkimas priklauso nuo to, ar reikia greitos apžiūros, ar detalaus tinklainės ir regos nervo sluoksnių įvertinimo. Dažnai naudojami akių lašai, plečiantys vyzdžius, nes taip gydytojas mato platesnį vaizdą ir gali tiksliau įvertinti periferines zonas.

Po vyzdžius plečiančių lašų kelias valandas gali būti neryšku, padidėja jautrumas šviesai, todėl praverčia akiniai nuo saulės. Taip pat rekomenduojama iš anksto suplanuoti grįžimą namo, nes iki visiško poveikio išnykimo vairuoti nereikėtų.

Pats tyrimas dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau, jei lašinami lašai, vizitas pailgėja dėl laukimo, kol jie suveiks. Procedūra laikoma saugia, o ryškesni nusiskundimai, tokie kaip stiprus paraudimas, skausmas ar neįprastos išskyros, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į gydytoją.