Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

Graikija pristatė Specialųjį erdvinį turizmo planą, kuriuo siekia suvaldyti perteklinį turizmą ir aiškiau reguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti turizmo plėtra. Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti investicijas su gamtos ir kultūros paveldo apsauga, ypač salose.

Turizmo ministrė Olga Kefalogianni ir aplinkos bei energetikos ministras Stavros Papastavrou akcentavo, kad naujasis reguliavimas turi nukreipti plėtros spaudimą nuo labiausiai apkrautų vietovių. Kartu numatoma skatinti investicijas į mažiau prisotintas teritorijas, jei jos atitinka tvarumo kriterijus.

Aiškesnės taisyklės investuotojams

Plane numatoma užkirsti kelią nekontroliuojamai statybų ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtrai, kuri pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių įtampų priežasčių populiariausiuose kurortuose. Valdžia teigia, kad turizmas turi augti ne vien kiekiu, o kokybe, gerinant viešąją infrastruktūrą ir paslaugų standartus.

Dokumentas pristatomas tuo metu, kai dalis Graikijos vietovių susiduria su sezonišku gyventojų ir turistų srautų šuoliu, darančiu spaudimą vandens tiekimui, atliekų tvarkymui ir kelių tinklui. Valstybės strategija numato geriau suderinti leidimų išdavimą su realiu teritorijų pajėgumu priimti lankytojus.

Šalis skirstoma į penkias zonas

Naujajame plane Graikija pirmą kartą suskirstoma į penkias regionų kategorijas pagal geografinę specifiką ir turizmo spaudimo lygį. Aukšto spaudimo teritorijose numatomi griežtesni ribojimai, o vietovėse, kur dar yra erdvės augti, investicijos būtų leidžiamos tik laikantis aiškių tvarumo sąlygų.

Atskira kategorija skiriama salų kryptims, kuriose problema dažnai susijusi ne tik su turistų skaičiumi, bet ir su ribotais infrastruktūros ištekliais. Taip pat plane išskiriama žemyninė dalis, kur norima stiprinti alternatyvias turizmo formas, ir specialaus statuso teritorijos, kuriose prioritetas teikiamas jautrių ekosistemų apsaugai.

Ribos lovoms ir 25 metrų pakrantės zona

Vienas ryškiausių numatytų instrumentų yra maksimalus turistinių lovų skaičius salose, siejamas su konkrečios teritorijos dydžiu ir vadinamąja talpa. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią situacijoms, kai apgyvendinimo pasiūla auga greičiau nei gebėjimas užtikrinti vandenį, nuotekų valymą ir susisiekimą.

Taip pat numatoma sustiprinti pakrantės apsaugą nustatant 25 metrų nuo kranto linijos zoną, kurioje statybos būtų draudžiamos, išskyrus viešojo intereso projektus. Tai turėtų sumažinti pakrančių užstatymą ir padėti išsaugoti natūralų kraštovaizdį, kuris yra viena pagrindinių šalies turizmo vertybių.

Graikijos institucijos pabrėžia, kad planas apima ir didesnę apsaugą nacionalinei saugomų teritorijų sistemai, taip pat tradicinių ir apleistų gyvenviečių išsaugojimą. Kartu akcentuojama archeologinių vietovių ir istorinių objektų apsauga, kad turizmo plėtra nepakenktų šalies kultūrinei tapatybei.

„Svarbiausia yra pereiti prie modelio, kuris suderina kokybę ir tvarumą, gerbia aplinką ir kiekvieno regiono savitumą“, – teigiama pristatymo metu išplatintame pareiškime.

Turizmo ministerija nurodo, kad dokumentas nėra „uždaras“ ir gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas bei praktinį įgyvendinimą. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sumažins konfliktus dėl plėtros, o investuotojams suteiks daugiau prognozuojamumo.