Kava saugo nuo senėjimo: mokslininkai nustatė, kad paslaptis slypi ne kofeine

Nauji tyrimai rodo, kad kava gali būti siejama su geresne sveikata ir lėtesniais senėjimo procesais, tačiau pagrindinis mechanizmas nebūtinai susijęs su kofeinu. Dėmesys krypsta į augalinės kilmės junginius, kurių kavoje gausu natūraliai.

Pastaraisiais metais dideli stebimieji tyrimai ne kartą fiksavo ryšį tarp kavos vartojimo ir mažesnės mirtingumo rizikos bei retesnių kai kurių lėtinių ligų atvejų. Vis dėlto tokie duomenys savaime neįrodo priežastinio ryšio, todėl mokslininkai ieško biologinio paaiškinimo.

Koks receptorius atsidūrė dėmesio centre?

Texas A&M universiteto mokslininkų komanda laboratoriniuose bandymuose ir junginių sąveikos analizėse išskyrė galimą grandį: kavos medžiagos gali jungtis prie receptoriaus NR4A1. Tai baltymas, susijęs su genų aktyvumo reguliavimu, organizmo atsaku į stresą, uždegimu ir audinių atsistatymu.

Ankstesni darbai yra parodę, kad NR4A1 aktyvumas ar raiška su amžiumi gali mažėti, o tai teoriškai didintų pažeidžiamumą įvairiems sutrikimams. Dėl to receptorius vis dažniau minimas kaip potencialus taikinys tyrinėjant su amžiumi susijusius procesus.

„Kava turi gerai žinomų sveikatą palaikančių savybių, o mūsų rezultatai rodo, kad dalis jų gali būti susijusi su sąveika su šiuo receptoriumi, kuris padeda saugoti organizmą nuo streso sukeltos žalos“, – sakė biochemikas Stephenas Safe.

Ne kofeinas, o polifenoliai

Tyrėjai skirtingas ląstelių kultūras veikė kava ir atskiromis kavos sudedamosiomis dalimis. Rezultatai leido daryti prielaidą, kad kai kurie junginiai prisijungia prie NR4A1 ir gali slopinti uždegimines reakcijas, o tam tikruose modeliuose paveikti ir ląstelių augimą.

Ypač išryškėjo polifenoliniai ir kiti daugiahidroksiliniai junginiai, tarp jų chlorogeninė ir kofeino rūgštys, kurios kavoje aptinkamos dažnai. Tuo metu kofeinas, nors ir gali jungtis prie receptoriaus, šiame mechanizme, anot autorių, atrodė turintis mažesnį poveikį.

„Kofeinas jungiasi prie receptoriaus, tačiau mūsų modeliuose jis nedaro didelio poveikio. Daug aktyvesni buvo polihidroksiliniai ir polifenoliniai junginiai“, – sakė S. Safe.

Ką tai reiškia kavos mėgėjams?

Svarbu tai, kad laboratoriniai ląstelių tyrimai neatsako, kaip tiksliai šie procesai veikia žmogaus organizme kasdienėmis sąlygomis. Kavoje yra daugiau nei 1 000 cheminių junginių, o jų poveikis priklauso nuo skrudinimo, paruošimo būdo, suvartojamo kiekio ir individualios medžiagų apykaitos.

Be to, kavos poveikis siejamas ne su vienu keliu: mokslinėje literatūroje aptariama įtaka uždegiminiams procesams, kai kurių fermentų aktyvumui, gliukozės apykaitai ir net žarnyno mikrobiotai. Dėl šios priežasties vienas mechanizmas greičiausiai nepaaiškina viso pastebimo ryšio tarp kavos ir sveikatos rodiklių.

Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nekeičia įprastų rekomendacijų dėl kavos vartojimo, o žmonių reakcijos į kavą gali smarkiai skirtis. Vis dėlto NR4A1 išlieka intriguojantis taikinys, todėl ateityje gali būti tiriamos ir sintetinės medžiagos, galinčios paveikti šį receptorių, ieškant naujų terapijų.