Raumenys yra ne tik jėga: mokslas atskleidė, kaip judėjimas gydo jūsų visą organizmą

Ilgą laiką raumenys buvo laikomi tik mechanine jėga, leidžiančia judėti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raumeninis audinys veikia ir kaip endokrininis organas, galintis daryti įtaką beveik visoms organizmo sistemoms.

Susitraukus raumeniui į kraują išskiriamos šimtai signalinių molekulių, vadinamų miokinais. Jie veikia panašiai kaip hormonai: perduoda žinutes smegenims, kepenims, riebaliniam audiniui, kaulams ir imuninei sistemai.

Dėl šių atradimų medicinoje įsitvirtino idėja, kad fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ilgalaikis nejudrumas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys.

Kas vyksta, kai judame?

Miokinų veikimas nėra vienodas: jų poveikis priklauso nuo krūvio intensyvumo, trukmės ir žmogaus fizinio pasirengimo. Vienas plačiausiai tiriamų miokinų yra interleukinas 6, kurio kiekis ištvermės ar didelio intensyvumo krūvio metu gali šoktelėti dešimtimis kartų.

Kiti dažnai minimi junginiai yra irisinas, siejamas su riebalų apykaitos reguliavimu, ir BDNF baltymas, svarbus nervų sistemos plastiškumui. Be miokinų, fizinis krūvis skatina ir kitų organų išskiriamas medžiagas, vadinamas egzerkinais, kurios prisideda prie kompleksinio poveikio sveikatai.

Imunitetas, uždegimas ir ligų rizika

Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad dalis miokinų dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Jie gali skatinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir prisidėti prie efektyvesnės imuninės priežiūros.

Taip pat dažnai pabrėžiama įtaka lėtiniam sisteminiam uždegimui, kuris laikomas vienu metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų variklių. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir koronarinės širdies ligos rizika.

Smegenys, medžiagų apykaita ir kaulai

Ryšys tarp raumenų ir smegenų neretai apibūdinamas kaip raumenų ir smegenų ašis. Tyrimai rodo, kad tokie signalai kaip BDNF ir irisinas siejami su geresne pažinimo funkcija, emocine savijauta ir mažesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe vyresniame amžiuje.

Metaboliniu požiūriu raumenys veikia kaip svarbus gliukozės panaudojimo ir riebalų mobilizavimo centras. Fizinio krūvio metu didėja raumenų gebėjimas pasisavinti gliukozę, gerėja jautrumas insulinui, o riebalinis audinys aktyviau atiduoda energijos atsargas.

Judėjimas svarbus ir kaulams: mechaninė apkrova kartu su raumenų išskiriamais signalais prisideda prie kaulinio audinio atsinaujinimo. Dėl to jėgos pratimai ir reguliarus aktyvumas laikomi reikšminga osteoporozės prevencijos dalimi, ypač vyresniame amžiuje.

Mokslininkai taip pat analizuoja sąsajas tarp nejudraus gyvenimo būdo ir didesnės kai kurių vėžio formų rizikos. Nors mechanizmai sudėtingi, dalis tyrimų sieja fizinio krūvio metu suaktyvėjantį imuninį atsaką ir signalines medžiagas su mažesne navikinių procesų tikimybe.

Šiandien aiškėja, kad kiekvienas raumens susitraukimas yra ne tik judesys, bet ir biologinis signalas visam kūnui. Todėl net nedidelis, bet reguliarus aktyvumas laikomas investicija į širdį, smegenis, imunitetą ir medžiagų apykaitą.