Moliūgų sėklos ar anakardžiai? Štai kuris užkandis yra tikra bomba jūsų nervų sistemai

Ir moliūgų sėklos, ir anakardžių riešutai gali būti geras užkandis, tačiau jų maistinė sudėtis skiriasi.

Abu produktai suteikia baltymų, nesočiųjų riebalų ir svarbių mikroelementų, todėl dažnai rekomenduojami kaip sotesnė alternatyva saldumynams. Vis dėlto renkantis verta įvertinti tikslą: ar norite daugiau mineralų, ar ieškote švelnesnio, lengviau užkandamo riešuto kasdienai.

Moliūgų sėklos paprastai išsiskiria mineralų gausa, ypač magnio, kalio ir kitų medžiagų, svarbių nervų sistemai, raumenų funkcijai ir bendrai savijautai. Anakardžiai taip pat turi mineralų, tačiau jų profilis dažniau siejamas su energijos suteikiančiu, „minkštesniu“ užkandžiu, kurį patogu valgyti ir be papildomo paruošimo.

Ką reiškia riebalų skirtumai?

Ir moliūgų sėklose, ir anakardžiuose didžiąją riebalų dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, siejamos su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Tuo pat metu sotieji riebalai šiuose produktuose paprastai sudaro mažesnę dalį, todėl jie dažnai tinka subalansuotai mitybai.

Jei prioritetas yra augalinės omega-3 riebalų rūgštys, nei moliūgų sėklos, nei anakardžiai nėra jų „čempionai“: jų kiekiai paprastai nedideli. Tokiu atveju dažnai minimi kiti pasirinkimai, pavyzdžiui, graikiniai riešutai ar linų sėmenys, tačiau tai jau kita užkandžių kategorija.

Nesočiųjų riebalų turintys produktai, vartojami vietoje dažnų sočiųjų riebalų šaltinių, gali padėti palaikyti palankesnį cholesterolio balansą. Be to, riebalai prisideda prie riebaluose tirpių maistinių medžiagų įsisavinimo ir suteikia ilgiau trunkantį sotumą.

Sūrumas, porcijos ir alergijos

Praktiškai didžiausias „spąstas“ dažnai yra ne pati sėkla ar riešutas, o pridėtinė druska ir suvalgomas kiekis. Sūdyti variantai reikšmingai padidina natrio kiekį racione, todėl verta dažniau rinktis nesūdytus arba atidžiai skaityti etiketes.

Taip pat svarbus porcijų dydis: riešutai ir sėklos yra kaloringi, tad net ir sveikas užkandis gali greitai „sukaupti“ daug energijos, jei valgoma iš didelio pakelio. Patogus sprendimas kasdienai yra iš anksto atsisverti nedidelę porciją ir ją turėti kaip suplanuotą užkandį.

Dar vienas aspektas yra alergijos. Anakardžiai priskiriami medžių riešutams, todėl žmonėms, turintiems alergiją riešutams, jų reikėtų vengti, o dėl alternatyvų pasitarti su gydytoju. Alergija moliūgų sėkloms pasitaiko rečiau, bet ji taip pat įmanoma.

Ką rinktis skirtingoms situacijoms?

Jei norite užkandžio, kuris prisideda prie mineralų, ypač magnio, gavimo, dažnai palankiau atrodo moliūgų sėklos. Jos taip pat lengvai pritaikomos patiekalams: tinka barstyti ant salotų, sriubų ar košių, kai norisi papildomo traškumo.

Jei ieškote švelnesnio skonio ir lengvai suvalgomo varianto kelionėje ar darbe, dažnas pasirinkimas būna anakardžiai. Svarbiausia taisyklė abiem atvejais išlieka ta pati: rinkitės kuo mažiau apdorotus, nesūdytus produktus ir laikykitės saikingo kiekio.