Skubėdami įsigyti bilietus žmonės praranda pinigus: kaip tai vyksta?
Lietuvoje veikiantys sukčiai taikosi į dar vieną pirkėjų grupę – žmones, kurie ieško bilietų į koncertus, sporto varžybas ir kitus populiarius renginius.
Ypač didelė rizika išauga prieš daug dėmesio sulaukiančias krepšinio rungtynes, kai bilietų paklausa šokteli, o socialiniuose tinkluose padaugėja skelbimų apie neva skubiai parduodamus bilietus.
Pareigūnai ir vartotojų teisių specialistai pabrėžia tą pačią taisyklę: saugiausia bilietus pirkti tik iš oficialių platintojų. Perkant iš nepažįstamų asmenų socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse, rizika lieka labai paprasta ir labai skaudi – galima prarasti ir pinigus, ir galimybę patekti į renginį.
Kaip veikia ši schema?
Bilietų sukčiai dažniausiai pasinaudoja skubos jausmu. Pirkėjui aiškinama, kad bilietų liko labai mažai, kad yra daug norinčiųjų, todėl sprendimą reikia priimti tuoj pat ir nedelsiant pervesti avansą arba visą sumą.
Policija yra ne kartą nurodžiusi, kad tai būdingi avansinio sukčiavimo požymiai. Tokiais atvejais sukuriama paskyra socialiniame tinkle ar skelbimų portale, įdedamas patrauklus pasiūlymas, dažnai su mažesne nei rinkos kaina, o gavęs pinigus pardavėjas tiesiog dingsta arba atsiunčia negaliojantį bilietą.
Papildomą pavojų kelia tai, kad sukčiai neretai pateikia suklastotas ekrano nuotraukas, tariamus pavedimų patvirtinimus ar melagingus paaiškinimus apie bilietų perrašymą kitam asmeniui. Tokia schema Lietuvoje jau buvo matoma ir anksčiau, kai prieš populiarius koncertus dalis žmonių sumokėjo už bilietus, kurie vėliau pasirodė negaliojantys.
Ši problema nėra pavienė. Policijos skelbtais duomenimis, sukčiavimas išlieka viena dažniausiai registruojamų nusikalstamų veikų, o 2024 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 4,7 tūkst. sukčiavimo atvejų.
Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad masiškiausi išlieka būtent avansiniai sukčiavimai internete, kai siūlomos prekės ar renginių bilietai, tačiau po apmokėjimo pirkėjas negauna nieko.
Į ką atkreipti dėmesį prieš mokant?
Vien maža kaina dar nereiškia apgaulės, bet ji turi kelti klausimų. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tikras, labai tikėtina, kad būtent taip ir yra.
Įtarimą turėtų kelti naujai sukurta socialinio tinklo paskyra, neaiškus pardavėjo profilis, nenoras kalbėti telefonu, spaudimas skubėti ir prašymas pinigus pervesti į kito žmogaus sąskaitą.
Policija taip pat pataria pasitikrinti, ar nurodytas telefono numeris veikia, ar pardavėjas palieka aiškius kontaktus ir ar apie jį yra bent kiek patikimos informacijos internete.
Vartotojų teisių specialistai primena ir kitą svarbų dalyką: teisėtas bilietas turi būti susietas su aiškia informacija apie renginio organizatorių, paslaugos kainą, datą, vietą, vietos numerį, grąžinimo ar keitimo sąlygas. Jei pardavėjas negali to patvirtinti arba siūlo tik ekrano nuotrauką be aiškios kilmės, rizika tampa dar didesnė.
Dar platesnį kontekstą rodo ir Europos vartotojų centro įspėjimai. Šių metų pradžioje centras, kalbėdamas apie Milano–Kortinos 2026 metų olimpinių žaidynių bilietus, taip pat pabrėžė, kad perkant iš neoficialių platformų ar socialinių tinklų kyla didelė rizika permokėti, gauti negaliojančius bilietus arba tapti sukčiavimo auka.
Kitaip tariant, taisyklė galioja visur: kuo paklausesnis renginys, tuo patrauklesnis jis ir sukčiams.
Jei jau nukentėjote, delsimas nepadės. Policija ragina kuo greičiau išsaugoti susirašinėjimus, pavedimo įrodymus, skelbimo nuotraukas ir pateikti pranešimą per ePolicija sistemą arba skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
