Pavojus kiekvienam: sukčiai smogia kasdien, o nuostoliai Lietuvoje jau skaičiuojami milijonais
Internetinis, telefoninis ir elektroninis sukčiavimas Lietuvoje jau seniai nebėra pavienė problema. Tai masinis reiškinys, kuris kasdien paliečia dešimtis ar net šimtus žmonių, o bendra žala skaičiuojama milijonais eurų.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai. Sukčių pasikėsinta suma siekė 58,8 mln. eurų, o gyventojai ir įmonės realiai prarado apie 20,4 mln. eurų. Tai rodo, kad problema ne tik nemažėja, bet ir darosi vis profesionalesnė.
Didžiausia sukčių stiprybė yra ne technologijos, o gebėjimas paveikti žmogaus emocijas. Jie skubina, gąsdina, kuria tariamo patikimumo įspūdį ir spaudžia veikti čia ir dabar. Būtent todėl į jų pinkles patenka ne tik vyresni ar mažiau patyrę žmonės, bet ir tie, kurie paprastai save laiko atsargiais.
Schemos, kurias turi žinoti kiekvienas
Suklastotos SMS žinutės ir el. laiškai
Tai viena dažniausių sukčiavimo formų. Žmogus gauna žinutę apie neva pristatytą siuntą, nesumokėtą baudą, užblokuotą paskyrą ar būtinybę skubiai atnaujinti duomenis. Paspaudus nuorodą, auka nukreipiama į suklastotą puslapį, kuriame bandoma išvilioti prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras fišingą apibrėžia kaip socialinės inžinerijos formą, kai apsimetama patikima institucija ir taip siekiama išgauti konfidencialią informaciją. 2025 metais ši schema Lietuvoje išliko tarp dažniausių: vien per 2025 metų ketvirtą ketvirtį buvo užfiksuoti 1 586 tokie atvejai.
Telefoninis sukčiavimas
Telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato banko, policijos, mobiliojo ryšio operatoriaus ar kitos institucijos darbuotojais. Jie kalba įtikinamai, dažnai bando sukelti stresą ir įtikinti, kad jūsų pinigams ar duomenims gresia pavojus.
Būtent čia veikia skubos principas. Žmogui sakoma, kad reikia nedelsiant patvirtinti veiksmą, pervesti lėšas, atskleisti kodus ar prisijungti prie tariamai saugios sistemos. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, nors tokių atvejų skaičius nėra didžiausias, telefoninis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių pagal vidutinę žalą. 2025 metų ketvirtą ketvirtį vieno tokio atvejo vidutinė išviliota suma siekė 6 312 eurų.
Investicinis sukčiavimas
Ši schema dažniausiai prasideda nuo viliojančio pasiūlymo lengvai uždirbti. Sukčiai siūlo investuoti į akcijas, žaliavas, kriptoturtą ar tariamas platformas, kurios neva garantuoja greitą ir didelę grąžą.
Lietuvos bankas pabrėžia paprastą taisyklę: jei investicinis pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, labai tikėtina, kad tai ir yra apgaulė. Sukčiai dažnai pradeda nuo mažų sumų, leidžia žmogui matyti tariamai augantį pelną, o vėliau spaudžia investuoti vis daugiau. Kai kuriais atvejais žmonės praranda ne tik santaupas, bet ir parduoda turtą, tikėdami neegzistuojančia finansine sėkme.
Avansiniai mokėjimai per skelbimus ir socialinius tinklus
Tai schema, kuri atrodo paprasta, tačiau vis dar labai veiksminga. Žmogus pamato patrauklią prekę ar paslaugą, perveda avansą, o pardavėjas dingsta. Kartais sukčiai apsimeta ir pirkėjais, atsiunčia netikrą nuorodą neva atsiskaitymui gauti, o iš tikrųjų mėgina perimti banko duomenis.
2025 metų pirmą ketvirtį avansinių mokėjimų sukčiavimas sudarė apie 17 proc. visų užfiksuotų atvejų. Tai rodo, kad net ir palyginti nedidelės sumos sukčiams vis dar atneša didelį pelną, nes tokių bandymų mastas išlieka labai didelis.
Romantinis ir ilgalaikis pasitikėjimo sukčiavimas
Viena skaudžiausių formų yra ta, kurioje sukčius pinigus išvilioja ne per kelias minutes, o per kelis mėnesius. Iš pradžių užmezgamas emocinis ryšys, kuriamas pasitikėjimas, o vėliau prašoma pagalbos, siūloma investuoti arba pasakojama tariama asmeninė drama.
Tokiais atvejais auka dažnai net nesupranta, kad dalyvauja sukčiavimo schemoje, nes sprendimus priima remdamasi emociniu ryšiu. Todėl specialistai nuolat primena, kad bet koks internetinis pažįstamas, kuris anksčiau ar vėliau pradeda kalbėti apie pinigus, investicijas ar skubią finansinę pagalbą, turėtų būti vertinamas itin atsargiai.
Kaip nepakliūti patiems?
Pagrindinis sukčių tikslas yra priversti žmogų ne galvoti, o reaguoti. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei jus skubina, gąsdina ar spaudžia veikti iškart, sustokite.
Bankai, policija ir kitos institucijos neprašo telefonu ar SMS žinute atskleisti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar patvirtinti keistų operacijų. Jei kyla bent menkiausia abejonė, pokalbį reikia nutraukti, nuorodų nespausti ir su institucija susisiekti tik oficialiai paskelbtais kontaktais.
Jei nukentėjote ar pastebėjote bandymą sukčiauti, apie tai verta pranešti net ir tada, kai suma atrodo nedidelė. Lietuvos policija ragina apie bandymus sukčiauti informuoti atsakingas institucijas, o nukentėjus kreiptis per „ePolicija“. Kuo daugiau pranešimų, tuo lengviau identifikuoti pasikartojančias schemas ir apsaugoti kitus.
Artimiausiu metu atsiras ir daugiau techninių saugiklių. Nuo 2025 metų spalio 9 dienos bankų sistemos pradėjo tikrinti, ar gavėjo vardas arba įmonės pavadinimas sutampa su nurodytu IBAN numeriu. Vis dėlto ir ši priemonė nepanaikina svarbiausio dalyko: galutinį sprendimą vis tiek priima pats žmogus.
Sukčiai laimi tada, kai mes skubame. O pralaimi tada, kai nors kelioms sekundėms sustojame, patikriname informaciją ir neleidžiame baimei ar godumui priimti sprendimo už mus.
