Dėl degalų krizės Europoje atšaukiami skrydžiai: ar jūsų vasaros kelionė dar įvyks?
Europoje ryškėjanti reaktyvinių degalų krizė verčia oro linijas peržiūrėti vasaros skrydžių planus, o keleivius – pasiruošti brangesniems bilietams ir galimiems atšaukimams. Nors Europos Komisija viešai ramina, aviacijos sektorius įspėja, kad sutrikimai tiekimo grandinėje jau persikelia į tvarkaraščius.
Oro bendrovės skaičiuoja, kad sąnaudos šoktelėjo per trumpą laiką, todėl imamasi skubių sprendimų. Skelbiama, kad „Scandinavian Airlines“ atšaukė apie 1 000 reisų, „Lufthansa“ planuoja atsisakyti 20 000 maršrutų, o „Air France-KLM“ įvedė 100 eurų priemoką tolimųjų skrydžių bilietams.
Kas išjudino krizę?
Pagrindinis sukrėtimas siejamas su pasaulinės naftos ir degalų logistikos sutrikimu, kai dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio buvo apribotas svarbus energijos išteklių tranzitas. Dėl to reaktyvinių degalų kainos, kaip pranešama, pakilo maždaug dvigubai, o tai ypač skausminga aviacijai, kur degalai sudaro reikšmingą skrydžio savikainos dalį.
Europos Sąjungos perdirbimo pajėgumai, kaip nurodoma, pagamina apie 70 proc. bloke suvartojamų reaktyvinių degalų, o likusi dalis paprastai importuojama, įskaitant tiekimą iš Artimųjų Rytų. Kai importo srautai sutrinka, alternatyvų paieška užtrunka, o kainų šuoliai greitai persiduoda galutiniam vartotojui.
Tarptautinė energetikos agentūra praėjusią savaitę perspėjo, kad Europai gali būti likę maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų atsargų. Tokia prognozė didina riziką, kad vasarą skrydžių atšaukimai taps ne pavieniais atvejais, o sistemine problema, ypač jei paklausa sezono metu išliks aukšta.
Ką sako Europos Komisija?
Europos Komisija teigia, kad skrydžių atšaukimai nebūtinai tiesiogiai susiję su fiziniu degalų trūkumu, ir dalį atsakomybės sieja su oro linijų pelningumu bei jų sprendimais optimizuoti tinklą. Vis dėlto institucijos pripažįsta, kad situacija reikalauja koordinuoto atsako, jei sutrikimai užsitęstų.
Siekiant mažinti riziką, pradėta „AccelerateEU“ iniciatyva, skirta koordinuoti avarinius degalų tiekimus ir, jei prireiktų, suderinti valstybių narių veiksmus dalijantis turimomis atsargomis. Praktikoje tai reikštų didesnį bendradarbiavimą tiek planuojant paskirstymą, tiek nustatant prioritetus kritiniams maršrutams.
Ar padės importas iš JAV?
Vienas iš svarstomų kelių – didinti importą iš JAV, tačiau šiam sprendimui kyla techninių kliūčių. Skelbiama, kad JAV naudojami reaktyviniai degalai atitinka kiek kitokius cheminius standartus, todėl tam tikrais atvejais gali reikėti papildomo suderinimo, testavimo ar logistikos prisitaikymo, kad tiekimas sklandžiai integruotųsi į Europos rinką.
Tuo pat metu ES transporto ministrai, susirinkę prieš neformalų lyderių susitikimą Kipre, ragina gyventojus mažinti paklausą, dažniau rinktis viešąjį transportą ir kitas alternatyvas. Tačiau ilgesnių atstumų kelionėms, ypač atostogų kryptimis, realių pakaitalų aviacijai nėra daug, todėl spaudimas bilietų kainoms išlieka.
Keleiviams artimiausiomis savaitėmis svarbiausia stebėti oro bendrovių pranešimus, reguliariai tikrinti skrydžio statusą ir įvertinti, ar bilieto taisyklės leidžia keisti datas be didelių mokesčių. Jei degalų tiekimas nesinormalizuos, vadinamoji priemokų vasara gali reikšti ne tik brangesnes keliones, bet ir daugiau paskutinės minutės korekcijų oro uostuose.
„Europos Komisija tvirtina, kad atšaukimus lemia ne vien degalų stygius, bet ir oro linijų sprendimai dėl pelningumo“, – teigiama institucijos pozicijoje.
„Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad Europai gali būti likę maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų atsargų“, – nurodoma pranešimuose apie situaciją rinkoje.
