V. Zelenskis pasiuntė griežtą žinią Europai: simbolinė narystė Ukrainos nebetenkina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivui reikalinga pilna, o ne simbolinė ar dalinė narystė Europos Sąjungoje. Jo teigimu, svarstymai apie tarpinį statusą ar specialius formatus neatitinka nei karo realybės, nei Ukrainos visuomenės lūkesčių.
Pasak Zelenskio, Ukraina gindamasi nuo Rusijos agresijos gina ir Europą, todėl narystės klausimas, jo vertinimu, neturėtų virsti vien politiniu gestu. Ši tema iškilo tuo metu, kai ES lyderių dėmesys vis labiau krypsta į įstrigusias stojimo derybas ir vienos valstybės narės daromą blokadą.
„Ukrainai nereikia simbolinės narystės Europos Sąjungoje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Neformaliame ES lyderių susitikime Kipre taip pat aptarta, kad Bendrija atblokavo maždaug 90 milijardų eurų paskolą Ukrainai ir pritarė naujam sankcijų Rusijai paketui. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad tai esą du svarbūs žingsniai siekiant teisingos ir tvarios taikos, o kitas žingsnis turėtų būti pirmojo stojimo derybų klasterio atidarymas.
Ukrainos derybų procesas ES, remiantis viešai skelbta informacija, iš esmės įstrigęs nuo 2024 metų vasaros, kai Vengrija aiškiai signalizavo neketinanti leisti atverti nė vieno derybų klasterio. ES plėtra reikalauja vienbalsių sprendimų, todėl vienos sostinės pozicija gali sustabdyti visą procedūrą, net jei kitos šalys narės palaiko pažangą.
Kur stringa plėtros procesas
Diskusijose skamba dvi paralelinės kryptys: politinis siekis išlaikyti Ukrainos integracijos tempą ir techninis reikalavimas laikytis stojimo kriterijų. Dalis lyderių pabrėžia, kad narystė negali būti suteikiama „pagal politinį pagreitį“, nes tai ilgainiui silpnintų ES taisyklių patikimumą ir pačios Sąjungos veikimą.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas teigė matantis galimybę „naujai pradžiai“, o Ukrainos ateitį įvardijo esant Europoje. Tuo metu Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas akcentavo, kad „nėra trumpų kelių“, ir kad Ukraina, kaip ir kitos kandidatės, turi atitikti narystės sąlygas.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris viešai suabejojo realistiškomis galimybėmis Ukrainai įstoti į ES artimiausiu laikotarpiu. Tokios pozicijos rodo, kad net ir stipriai politiškai remiant Ukrainą, Bendrijoje išlieka atsargumo dėl terminų ir proceso spartinimo būdų.
Kyjivo žinutė dėl „tarpinių“ sprendimų
Zelenskis, kalbėdamas apie stojimo perspektyvas, taip pat perspėjo Ukrainos institucijas nesusigundyti „simboliniais“ sprendimais. Jis priminė, kad Ukraina jau yra patyrusi situacijų, kai tarptautiniai susitarimai ar pažadai nevirto realiomis garantijomis, todėl dabar esą svarbiausia siekti pilnaverčių įsipareigojimų.
Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už europinę ir euroatlantinę integraciją, Tarasas Kačka yra nurodęs, kad Kyjivas siekia judėti pagal taisykles, bet be dirbtinių vilkinimų. Jo vertinimu, kai kurie derybų skyriai galėtų būti uždaromi dar šiemet, o tai atvertų galimybių platesnei integracijai į vidaus rinką ir spartesniam derybų užbaigimui, jei išliktų politinė valia.
Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo to, ar ES ras būdą įveikti Vengrijos prieštaravimus ir kartu išlaikyti plėtros proceso standartus. Tai taps vienu svarbiausių išbandymų Bendrijos vienybei, kai Ukrainos klausimas jau seniai peržengė vien derybų techniką ir tapo geopolitine ES krypties dalimi.
