Prekybos susitarimas su JAV gali žlugti: štai kas vyksta už uždarų durų Briuselyje
Prancūzijos raginimai į praėjusių metų ES ir JAV prekybos susitarimą įtraukti papildomas saugikles kol kas nesulaukia reikiamos paramos Taryboje. Diplomatų teigimu, Vokietijos telkiama valstybių dauguma siekia išlaikyti pirminę susitarimo konstrukciją ir į derybas su Europos Parlamentu eiti su minimaliais pakeitimais.
Artimiausias derybų etapas numatytas gegužės 6 dieną, kai bus tęsiamos institucijų derybos tarp Tarybos ir Europos Parlamento. Parlamentas, panašiai kaip ir Prancūzija, siūlo susitarimą papildyti sąlygomis, kurios, jų vertinimu, geriau atspindėtų pasikeitusią geopolitinę ir prekybos aplinką.
Kokius saugiklius siūlo Parlamentas?
Tarp svarstomų idėjų yra vadinamoji įsigaliojimo sąlyga, kuri ES muitų mažinimą JAV pramonės prekėms susietų su JAV tarifų tam tikroms plieno išvestinėms prekėms mažinimu. Taip pat siūloma galiojimo pabaigos data, pagal kurią susitarimas nustoja galioti 2028 metų kovo 31 dieną, jei iki tol nebūtų pasiektas naujas susitarimas.
Dar viena priemonė būtų avarinis stabdis, leidžiantis automatiškai sustabdyti susitarimą, jei JAV veiksmai sukeltų grėsmę Europos teritoriniam integralumui ar kitoms esminėms saugumo prielaidoms. Šie siūlymai skirti padidinti ES svertus ir sumažinti riziką, kad prekybos nuolaidos būtų taikomos negaunant adekvačių atsakomųjų veiksmų.
Kas Taryboje priešinasi pakeitimams?
Su griežtesne Europos Parlamento linija, anot šaltinių, nesutinka Vokietija ir ją palaikančios valstybės, tarp kurių minimos Italija, Nyderlandai, Graikija, Švedija, Danija, Airija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šios šalys argumentuoja, kad papildomos sąlygos gali pakenkti prognozuojamumui ir suteikti Vašingtonui pagrindą abejoti pačiu susitarimu.
Komisijos pozicija taip pat orientuota į susitarimo ratifikavimą be perteklinių naujų reikalavimų. Už prekybos politiką atsakingas komisaras Marošas Šefčovičius viešai signalizavo, kad pernelyg išplėsti reikalavimai gali apsunkinti procesą, nes derybinė logika paprasta: sutarta, vadinasi, reikia įgyvendinti.
„Susitarimas yra susitarimas“, – sakė už prekybos politiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius.
„Tikiuosi, kad derybų rezultatas pripažins, jog susitarimas yra susitarimas“, – sakė JAV ambasadorius ES Andrew Puzder.
Prancūzijos argumentas ir pasikeitęs kontekstas
Prancūzija, artimesnė Europos Parlamento pozicijai, remia tiek įsigaliojimo sąlygą, tiek galiojimo ribą ir tvirtina, kad nuo tada, kai Taryba patvirtino savo derybinį mandatą, aplinkybės pasikeitė. Viena iš priežasčių yra JAV vidaus teisinių ir politinių procesų įtaka tarifų režimui, kuris, ES vertinimu, tapo mažiau nuspėjamas.
Papildomą neapibrėžtumą kelia tai, kad dabartinis JAV tarifų režimas, apie kurį kalbama derybose, turėtų baigtis liepą, o vėlesni sprendimai gali būti siejami su tyrimais pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Tai reiškia, kad net ir ratifikavus susitarimą ES gali tekti greitai prisitaikyti prie naujų JAV prekybos priemonių.
Tuo pat metu ES viduje matyti niuansai: pavyzdžiui, Ispanija, anot diplomatinių šaltinių, palankiai žiūri į galiojimo pabaigos idėją, tačiau norėtų vėlesnės datos ir nepalaiko kitų saugiklių. Tokie skirtumai gali tapti kompromiso pagrindu, bet kol kas Prancūzijai sunku suburti blokuojančią mažumą.
„Neturėtume sudaryti JAV įspūdžio, kad iš esmės kvestionuojame patį susitarimą“, – sakė vienas deryboms artimas ES diplomatas.
Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange’as tuo tarpu akcentuoja, kad vieningos linijos Taryboje nebuvimas atveria erdvės korekcijoms. Tai signalizuoja, jog galutinis tekstas gali atsidurti tarp dviejų polių: Tarybos noro išlaikyti stabilumą ir Parlamento pastangų įrašyti aiškius apsauginius mechanizmus.
„Nėra vieningo fronto, todėl yra erdvės deryboms“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Berndas Lange’as.
Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus, ar pavyks rasti kompromisą, kuris leistų greitai ratifikuoti susitarimą ir kartu suteiktų politinių garantijų dėl jo stabdymo ar peržiūros, jei JAV tarifų politika vėl staigiai pasikeistų. Iki tol ES sostinės ir Parlamentas balansuoja tarp ekonominio pragmatizmo ir siekio apsidrausti nuo rizikų, kurios, pastarųjų metų patirtimi, gali materializuotis labai greitai.
