Sąskaitos vėl gali šauti į viršų: Briuselis ruošia skubų planą energetiniam sukrėtimui suvaldyti
Europos Komisija artimiausiomis dienomis ketina pristatyti skubų energijos priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti karo Persijos įlankoje sukeltus kainų ir tiekimo sukrėtimus. Tačiau Briuselis pripažįsta realybę: vienu sprendimu neįmanoma uždengti problemų, kurios keičiasi beveik kas savaitę.
Iš pradžių didžiausia įtampa kilo dėl aukštų energijos kainų, vėliau dėmesys persimetė į dujų tiekimo rizikas. Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kalbama apie dyzelino ir reaktyvinių degalų trūkumą, nes dalis tiekimo kelių susiję su Hormūzo sąsiauriu.
Ką siūlo Briuselis dabar?
Pagal svarstomas nuostatas valstybėms narėms būtų leidžiama lanksčiau taikyti laikiną paramą, kad būtų amortizuotos didmeninės elektros sąskaitos. Taip pat numatoma galimybė tikslinėms grupėms kompensuoti dalį papildomų kuro sąnaudų, kurias padidino krizė.
Komisija taip pat ragina šalis taikyti tikslines mokestines priemones, kurios sumažintų galutines energijos sąskaitas vartotojams ir verslui. Akcentuojama, kad sprendimai turi būti laikini ir orientuoti į labiausiai pažeidžiamus sektorius, kad nebūtų iškraipoma konkurencija bendrojoje rinkoje.
Kodėl planas gali neatsverti smūgio?
Dalis priemonių remiasi jau galiojančiomis taisyklėmis ir daugiau primena rekomendacijų paketą nei naują, privalomą ES mechanizmą. Kritikai pažymi, kad subsidijos gali trumpam sumažinti įtampą, bet nepašalina pagrindinės problemos, kai rinkos kainas lemia pasauliniai tiekimo sutrikimai.
Be to, skirtingos valstybių finansinės galimybės reiškia, kad turtingesnės šalys galės skirti daugiau paramos, o mažesnės ar labiau įsiskolinusios rizikuoja atsilikti. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad krizės suvaldymas gali dar labiau fragmentuoti bendrąją rinką.
Kuro ir aviacijos rizikos išryškino spragas
Jei dujų klausimu Europa po 2022 metų krizės jau yra sukaupusi daugiau patirties, tai dyzelino ir reaktyvinių degalų tema atskleidė naujų pažeidžiamumų. Dalis ES šalių reikšmingą šių produktų kiekį importuoja, o tiekimo grandinės yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams ir perdirbimo pajėgumų ribotumui.
Komisija siekia geriau susimodeliuoti priklausomybes, įskaitant perdirbimo pajėgumus Europoje ir konkrečias importo kryptis. Taip pat vis dažniau keliama koordinavimo problema, kai realūs sprendimai dėl atsargų ir tiekimo neretai gimsta dvišaliuose susitarimuose, o ne bendroje ES schemoje.
„Ne kiekviena šalis, priklausoma nuo iškastinio kuro, gali greitai pereiti prie elektros, bet tai yra vienintelis sprendimas“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ilgalaikėje perspektyvoje Komisija ir toliau remiasi kryptimi, kurią ES pasirinko po ankstesnių sukrėtimų: spartesne elektros tinklų modernizacija, didesnėmis investicijomis į atsinaujinančius išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto dabartinis planas labiau skirtas laikinai „nusipirkti laiko“, o ne iš esmės pakeisti kainodaros ir priklausomybių logiką per artimiausius mėnesius.
Kol karo dinamika ir tiekimo maršrutai išlieka neprognozuojami, ES priemonių paketas veikiausiai padės sušvelninti dalį sąskaitų ir sumažinti panikos pirkimą. Tačiau jis nepašalins pagrindinio veiksnio, nuo kurio priklauso Europos energijos saugumas, tai yra pasaulinių tiekimo grandinių stabilumo ir pakankamų investicijų į alternatyvas.
