Pasilinksminimas gali kainuoti 30 000 eurų: įstatymo pataisa Prancūzijoje sugriaus naktinį gyvenimą

Marselyje šimtai elektroninės muzikos gerbėjų susirinko į renginį, pavadintą finaliniu reivu, ir tai neatsitiktinai. Prancūzijoje į finišo tiesiąją juda įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sugriežtinti atsakomybę už neautorizuotus, vadinamuosius free parties renginius. Šios bendruomenės atstovai sako jaučiantys, kad politika į jų kultūrą žiūri per saugumo ir viešosios tvarkos prizmę, nebandydama suprasti, kas ir kodėl vyksta.

Pagal svarstomą projektą organizatoriams, rengiantiems daugiau nei 250 žmonių sutraukiančius susibūrimus, grėstų iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 30 000 eurų bauda. Numatomos ir sankcijos dalyviams: 1 500 eurų bauda, o pakartotinio pažeidimo atveju ji galėtų augti iki 3 000 eurų. Būtent dalyvių baudimas bendruomenėje kelia daugiausia nerimo, nes, jų teigimu, taip kriminalizuojamas pats buvimas renginyje.

Renginio organizatorius Sacha tvirtina, kad sprendimų priėmėjai dažnai remiasi stereotipais ir nemato skirtumo tarp neatsakingų susibūrimų ir bendruomenės pastangų kurti saugesnę, savireguliacijos principais paremtą sceną.

„Manau, jeigu jie būtų buvę su mumis, turėtų visai kitą supratimą apie šią sceną ir apie galimybes, kurias ji atveria“, – sakė Sacha.

Kodėl valdžia griežtina kontrolę?

Prancūzijos institucijos, argumentuodamos griežtesnį reguliavimą, paprastai akcentuoja tris dalykus: viešąjį saugumą, žalą aplinkai ir leidimų nebuvimą. Neautorizuoti renginiai dažnai vyksta apleistose teritorijose ar gamtoje, be oficialios infrastruktūros, todėl kyla rizikų dėl triukšmo, šiukšlinimo, eismo, pirmosios pagalbos prieinamumo ir kitų praktinių klausimų.

Tuo pat metu elektroninės muzikos gynėjai pabrėžia, kad problemos neišsisprendžia vien baudomis. Pasak jų, kai griežtinimas nukreipiamas ne tik į organizatorius, bet ir į dalyvius, didėja ne paslaugų prieinamumas ar saugumas, o įtampa ir slinktis į dar labiau pogrindines formas, kurias prižiūrėti sudėtingiau.

Scenos atstovai: tai ne vien saugumas

Elektroninės muzikos organizacija „Technopol“, ginanti šios kultūros interesus, teigia, kad itin griežta represinė kryptis yra platesnės kontrolės politikos dalis. Organizacijos vertinimu, tokios priemonės ne tiek kuria saugumą, kiek įtvirtina griežtą draudimų logiką ten, kur, jų manymu, labiau reikėtų dialogo, aiškių taisyklių ir realistiškų kelių renginius legalizuoti.

„Politika, kuri taip smurtiniu būdu kriminalizuoja ir represuoja free parties, nėra apie saugumą, tai apie autoritarizmą“, – teigia „Technopol“ atstovai.

Bendruomenės nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad free party judėjimas Prancūzijoje turi ilgą istoriją ir yra susijęs su nepriklausomomis kultūros iniciatyvomis. Jų teigimu, griežtesnės bausmės problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus kuriama daugiau teisėtų erdvių ir aiškesni, įgyvendinami renginių suderinimo mechanizmai.

Kas keistųsi, jei įstatymas įsigaliotų?

Praktikoje didžiausias pokytis būtų rizikos perkėlimas nuo organizatorių visai bendruomenei. Net ir tie, kurie į renginį atvyksta kaip klausytojai, susidurtų su reikšmingomis finansinėmis pasekmėmis, o tai gali pakeisti šios scenos mastą bei geografiją, skatinti spontaniškumą keisti didesniu slaptumu.

Marselio renginys, pavadintas finaliniu reivu, tapo simboliniu momentu: daliai dalyvių tai buvo ne tik vakarėlis, bet ir atsisveikinimas su laikotarpiu, kai tokie susibūrimai dar galėjo vykti santykinai atvirai. Kol Prancūzijos Senatas dar turi priimti galutinį sprendimą, ši tema jau persikėlė iš naktinės kultūros į politinės darbotvarkės centrą.